Reading...
Play button
Play button
Use LEFT and RIGHT arrow keys to navigate between flashcards;
Use UP and DOWN arrow keys to flip the card;
H to show hint;
A reads text to speech;
65 Cards in this Set
- Front
- Back
|
DAUESO PLANAS
|
1924 m. JAV parengtas planas, pagal kurį Vokietijos buvo suteikta finansinė parama šalies ekonomikai atkurti
|
|
|
GESTAPAS
|
Slaptoji nacistinės Voketijos policija
|
|
|
GETAS
|
Miesto dalis, kurioje buvo įkurdinti žydai
|
|
|
POGOMAS
|
Smurto veiksmai prieš kurios nors tautybės, religijos žmonės
|
|
|
RASIZMAS
|
Pažiūros, teigiančios, kad žmonių klasės yra nelygiavertės
|
|
|
ŠOVINIZMAS
|
Kraštutinė nacionalizmo atmaina; reiškiasi perdėtu aukštinimu, kitų tautų menkinimu, niekinimu
|
|
|
ANŠLIUSAS
|
Austrijos prijungimas prie Voketijos
|
|
|
BRIANO IR KELOGO PAKTAS
|
1928 m. Paryžiuje pasirašytas susitarimas tarp JAV, Prancuzijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Čekoslovakijos, Kanados ir kitų valstybių atstovų (iš viso 15 šalių). Atsisakyta karo kaip politikos priemonės ir įsipareigota visus ginčius spęsti taikiai
|
|
|
KEISTASIS KARAS
|
Antrojo pasaulinio karo pradžios laikotarpis, kai 1939 m. rugsėjo 3 d. Didžioji Britanija ir Prancūzija, paskelbė karą Vokietijai, nevykdė aktyvių karo veiksmų. Abiejų pusių karuomenės stovėjo viena prieš kitą ir nekariavo. Tokia padėtis truko iki 1940 m. rugpjūčio mėn., kai Vokietijai okupavo Prancuziją.
|
|
|
VERMACHTAS
|
Nacistinės Vokietijos ginkluotosios pajėgos, susidedančios iš sausumos karuomenės, karinių oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno.
|
|
|
ŽAIBO KARAS
|
Karo taktika, kuria siekiama staigiai įsiveržti į priešo teritoriją ir jį nugalėti
|
|
|
MŪŠIS DĖL BRITANIJOS
|
1940 m. rugpjūčio mėn. prasidėjęs nacistinės Vokietijos puolimas prieš Didžiąją Britaniją. Iki 1941 m. gegužės mėn. oro antpuoliai Vokietijai pergalės neatnešė, Didžioji Britanija atsilaikė
|
|
|
ŽIEMOS KARAS
|
1939 m. lapkričio mėn. - 1940 m. kovo mėn. vykęs Sovietų Sąjungos ir Suomijos karas, per jį SSRS siekė užgrobti Suomiją
|
|
|
ANTRASIS FRONTAS
|
Didžiosios Britanijos ir JAV karo veiksmai Europoje 1994-1945 metais. Antrasis frontas buvo atidarytas 1944 m. birželio 6 d. Šiaurės Prancūzijoje prieš nacistinę Vokietiją
|
|
|
ATLANTO CHARTIJA
|
1941 m. JAV ir Didžiosios Britanijos susitarimas, kuriame buvo išdėstyti karo su Ašies valstybėmis tikslai ir suformuluti pokario valstybių tarpusavio santykių principai
|
|
|
EMBARGAS
|
Draudimas importuoti arba eksportuoti nustatytas prekes
|
|
|
HOLOKAUSTAS arba ŠOA
|
Žydų tautos masinis naikinimas Antrojo pasaulinio karo metais
|
|
|
NIURNBERGO PROCESAS
|
Tarptautinis Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių (nacių) teismo procesas Niurnberge, jis vyko 1945-1946 metais
|
|
|
SS
|
Vokietijoje vidaus policijos ir politinio sekimo organizacija, įkurta 1920 m., veikė iki 1945 metų. Tai buvo pagrindinė smogiamoji jėga, kovojanti su, anot pačių nacių, tautos ir rasės priešais
|
|
|
DIREKTORIJA
|
Klaipėdos krašto vietos valdymo institucija, veikusi 1920-1939 metais
|
|
|
KONVENCIJA
|
Specialiu reikalu sudaryta tarpvalstybinė sutartis
|
|
|
FRAKCIJA
|
Organizuota politinės partijos (partijų) narių grupė, veikianti parlamente ir vykdanti savo partijos programą
|
|
|
AMBASADORIŲ KONFERENCIJA
|
Nuo 1920 m. sausio mėn. nuolat veikusi tarptautinė institucija, kurią sudarė Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos ambasadoriai Paryžiuje. Jai vadovavo Prancūzijos užsienio reikalų ministras. Konferencija kontroliavo Versalio taikos sutarties vykdymą, taip pat sprendė tarptautines problemas. Veikė iki 1931 metų.
|
|
|
EKONOMINĖ BLOKADA
|
Valstybės teritorijos (ar jos dalies) ekonominė izoliacija siekiant priversti valstybę paklusti tam tikriems reikalavimams
|
|
|
AMNESTUOTI
|
Visiškai ar dalinai atleisti nuo bausmės ar ją pakeisti lengvesne
|
|
|
MINISTRAS BE PORTFELIO
|
Nevadovaujantis ministerijai kai kurių šalių vyriausybių narys, kurio statusas artimas ministrui
|
|
|
NEUTRALITETAS
|
Valstybės nesijungimas į jokius karinius blokus ar sąjungos, o karo metais - atsisakymas dalyvauti kitų valstybių karuose
|
|
|
NOTA
|
Oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, reiškianti pretenzijas, protestą ar informuojant apie kokius nors įvykius ar dalykus
|
|
|
EMISARAS
|
Asmuo, kurį valstybės valdžia ar politinė organizacija siunčia į kitą šalį su slapta misija
|
|
|
LIAUDIES SEIMAS
|
Sovietų Sąjungos nurodymu 1940 m. liepos 14-15 d. nedemokratiškai išrinktas okupuotos Lietuvos parlamentas. Pirmame posėddyje jo nariai paskelbė ;ietuvą socialine respublika, priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į Sovietų Sąjungą
|
|
|
LIAUDIES VYRIAUSYBĖ
|
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 17 d. sudaryta Justo Paleckio vyriausybė, kuri vykdė okupacinės valdžios nurodymus. Rugpjūčio pabaigoje sudarius LSSR liaudies komisarų tarybą, nustojo veikusi
|
|
|
LKP(b)
|
Lietuvos komunistų partija (bolševikų)
|
|
|
DENACIONALIZACIJA
|
Valstybės nacionalizuoto turto grąžinimas privatiems asmenims
|
|
|
LIETUVIŲ AKTYVISTŲ FRONTAS (LAF'as)
|
1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne Kazio Škirpos iniciatyva įkurta lietuvių antsovietinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas - atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1941 m. prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, LAF'as Lietuvoje surengė vadinamąjį Birželio sukilimą. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, po kelių mėnesių LAF'o veikla buvo uždaryta
|
|
|
LIETUVOS LAIKINOJI VYRIAUSYBĖ
|
Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo pradžioje, 1941 m. birželio 23 d. Lietuvoje sudaryta J. Ambrazevičiaus vadovaujama vyriausybė, siekusi atkurti nepriklausomoje Lietuvoje demokratiniu laikotarpiu veikusią teisėtvarką ir tvarką. Lietuvoją okupavusi nacistinė Vokietija nepripažino J. Ambrazevičiaus vyriausybės, jos veikla uždrausta praėjus penkioms savaitės nuo darbo pradžios (rugpjūčio 5 d.)
|
|
|
OSTLANDAS (vok. RYTŲ KRAŠTAS)
|
Antrojo pasaulio karo metais Vokietijos okupuotos teritorijos: Latvija, Estija, Lietuva ir Baltarusija. Ostlandas buvo suskirstytas į generalines apygardas. Lietuvos generalinei apygardai vadovavo generalinis komisaras Teodoras Adrianas von Rentelnas (von Renteln), įsikūręs Kaune
|
|
|
PASAULIO TEISUOLIS
|
Žydų gelbėtojas per Antrą pasaulinį karą
|
|
|
LIETUVOS LAISVĖS ARMIJA
|
1941 m. Vilniuje įkurta didžiausia antinacinė organizacija (vadovavo Kazys Veverskis) turėjo narių kiekvienoje apskrityje. LLA struktūra buvo panaši į Lietuvos karuomenės struktūrą. LLA vadovybė buvo numačiusi šiuos būdus nepriklausomybei atkurti: ginklu išlaikyti dalį Lietuvos teritorijos, paskelbti nepriklausomybę ir iš čia organizuoti pasipriešinimą. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, laisvėje likę jos nariai įsitraukė lietuvių partizanų judėjimą
|
|
|
GALINGOSIOS VALSTYBĖS
|
Po Antrojo pasaulio karo didžiausios ir kariniu požiūriu galingiausios pasaulio valstybės - JAV ir SSRS
|
|
|
MARŠALO PLANAS
|
1948-1951 m. vykdytas planas Europos ekonomikai atkuri. Jį sukūrė JAV valstybės sekretorius Džordžas Katletas Maršalas. Šiuo planu siekta ekonomiškai sustiprinti Vakarų Europos valstybes ir neleisti, kad jose plistų komunistinės idėjos.
|
|
|
PENKTOJI KOLONA
|
Slapta žmonių, pavyzdžiui, agentų, grupė, siekianti griauti valstybės, tautos ar kitokios žmonių bendruomenės solidarumą
|
|
|
ŠALTASIS KARAS
|
Po Antrojo pasaulinio karo tarp JAV ir SSRS bei jų sąjungininkių kilęs konfliktų ir varžymosi laikotarpis
|
|
|
TRUMENO DOKTRINA
|
1947 m. JAV prezidento Hario Trumeno paskelbta politikos kryptis, kuri numatė aktyvią valstybės veiklą kovojant su komunizmo plitimu ir paramą demokratijai pasaulyje
|
|
|
BERLYNO BLOKADA
|
Taip vadinama SSRS okupacinės zonos viduryje buvusio Vakarų Berlyno blokada 1948-1949 m.; ji prasidėjo dėl to, kad, siekant suvienyti Vakarų Vokietiją , joje buvo įvykdyta pinigų reforma - įsigaliojo markė
|
|
|
BERLYNO SIENA
|
Įtvirtinta užtvara aplink Vakarų Berlyną, pastatyta 1961 m., turėjo sutrukdyti iš Rytų Berlyno ir gretimų Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) rajonų patekti į Vakarų Berlyną, o iš ten - į Vokietijos Federacinę Respubliką (VFR)
|
|
|
BREŽNEVO DOKTRINA
|
SSRS užsienio politikos nuostata, pagal kurią Vidurio Rytų Europos savarankiškumas buvo ribojamas, Sovietų Sąjungos "internacionalinė pareiga" buvo kištis į jų vidaus reikalus, pasitelkus kitų Varšuvos sutarties organizacijos narių karines pajėgas. Doktrina suformuota 1968 m., siekiant pateisinti Sovietų Sąjungos karuomenės veiksmus Čekoslovakijoje
|
|
|
"ATŠILIMAS"
|
Trumpas reformų laikotarpis po J. Stalino mirties, prasidėjęs N. Chruščiovo kalba Sovietų Sąjungos komunistų partijos XX suvažiavime 1956 m. ir pasibaigęs 1964 m., kai į valdžią atėjo Leonidas Brežnevas
|
|
|
SĄSTINGIS arba STGNACIJA
|
8-ojo dešimtmečio Sovietų Sąjungos sustabarėjusios ir augti nustojusios visuomenės ir ekonomikos būsena; taip vadinamas L. Brežnevo valdymo laikotarpis (1964-1982 m.)
|
|
|
KETVIRTOJI VALDŽIA
|
Taip vadinama žiniasklaida, kuri įvairomis priemonėmis (per spaudą, radiją, televiziją) valstybės piliečiams padeda kontroliuoti valdžią, kad ši laikytųsi įstatymų
|
|
|
RINKOS EKONOMIKA
|
Ekonomikos sistema, kuri remesi privačia atsakomybe (gamybos pramonė priklauso privatiems asmenims), asmens ekonominės vaiklos laisvė, laisvais mainais, valdžios nesikišimu į ekonominę veiklą. Į klausimus, ką, kaip ir kam gaminti, atsako pirkėjai ir pardavėjai pagal paklausos ir pasiūlos dėsnius
|
|
|
DISIDENTAS
|
Asmuo, nepripažįstantis vyraujančios ideologijos
|
|
|
GLAVLITAS
|
1922 m. bolševikų valdžios įkurta cenzūros institucija, kuri siekė apsaugoti komunistinę ideologiją ir įtvirtinti jos diktatūrą valstybėje, tik jai leidus buvo galima spausdinti leidinius, platinti meno kūrinius
|
|
|
AGENTAI SMOGIKAI
|
Sovietų saugumo užverbuoti asmenys, imituojantys partizanų veiklą
|
|
|
LEGALIZUOTIS
|
Nutraukti pogrindinę veiklą ir pradėti gyventi pagal sovietinius įstatymus
|
|
|
MOBILIZACIJA
|
Atsargos karo prievolininkų šaukimas į tikrąją karinę tarnybą
|
|
|
REZISTENCIJA
|
Pasipriešinimas okupantams
|
|
|
DISIDENTINIS JUDĖJIMAS
|
Asmenų ir organizacijų, viešai ginančių režimo pažeidžiamas žmogaus teises, veikla; Lietuvoje vyko 6-9-uoju dešimtmečiais
|
|
|
HELSINKIO GRUPĖ
|
Visuomeninė organizacija, stebinti, kaip vykdoma 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamojo akto principai
|
|
|
EZOPO KALBA
|
Minčių reiškimas perkeltine prasme užšifruojant priešingas esamam režimui idėjas metaforomis, aliuzijomis, parafrazėmis, nutylėjimu
|
|
|
LIETUVOS DIPLOMATINĖ TARNYBA
|
Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940 m.) diplomatinė tarnyba , iškilusi ir veikusi užsienyje 1940-1991 m. Ji vykdė nepriklausomos Lietuvos valstybės tęstinumą
|
|
|
INVESTICINIS ČEKIS
|
Valstybės dokumentas, turintis vertę, galiojantis ribotą laiką ir suteikiantis jo turėtojui teisę į neatlygintinai skirstomą nuosavybės dalį
|
|
|
DAUGIAMANDATĖ RINKIMŲ APYGARDA
|
Visa Lietuvos teritorija, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą išrenkama 70 Seimo narių
|
|
|
DAUGIAPARTINĖ SISTEMA
|
Partinė sistema, kurią sudaro daug maždaug vienodo pajėgumo laisvai veikainčių politinių partijų
|
|
|
VIENMANDATĖ RINKIMŲ APYGARDA
|
Lietuvos valstybės teritorinis vienetas, kuriame pagal teritorines apygardas išrenkamas vienas Seimo narys. Lietuvos teritorija skirstoma į 71 tokią apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymas į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus, administracinį teritorijos padalijimą
|
|
|
PREAMBULĖ
|
Įstatymo arba kito teisinio akto, deklaracijos arba tarptautinės sutarties, turinčios svarbią politinę reikšmę, įvadinę dalis, kurioje nurodomos šalys, dalyviai, aplinkybės, tikslai ir motyvai, dėl kurių priimtas atitinkamas aktas, aiškinami jo nuostatai, įsigaliojimo tvarka
|
