Reading...
Play button
Play button
Use LEFT and RIGHT arrow keys to navigate between flashcards;
Use UP and DOWN arrow keys to flip the card;
H to show hint;
A reads text to speech;
85 Cards in this Set
- Front
- Back
- 3rd side (hint)
|
"Dekarto aklavietė"
|
neaišku kaip tįsus, materialus kūnas gali būti įtakojamas nematerialios mąstančios medžiagos
|
|
|
|
aditi
|
begalybė, neesanti nebaigtina. Su ja sutapatina pasaulio pagrindas.
|
Rigveda
|
|
|
diti
|
visa, kas egzistuoja, mirtina, baigtina
|
Rigveda
|
|
|
citta
|
kategorija, aprėpianti plačią psichinių reiškinių aibę. Ne tik intelektinio pažinimo dėmenys, bet ir sąvastis, protas, savimonė. sąmonė
|
patandjali joga
|
|
|
brahman
|
beasmenis bet kokios būties pirminis dėmuo, kosmosas, pasaulio dvasia, savimonė, neaprėpiamas. objektas.
|
upanišados
|
|
|
Atman
|
sąvasties kategorija, dabartinis aš, tai kas subjektyvu, psichiška, materialu, kūniškasis aš. subjektas.
|
upanišados
|
|
|
dharmamegha
|
būsena, kurioje nustoja veikti karma; nirvanos būsena
|
joga sūtra
|
|
|
daemonium
|
vidinis valdovas
|
tokį turėjo Sokratas
|
|
|
aretė
|
vertybė
|
Sokratas
|
|
|
agnosticizmas
|
žmogus negali pažinti visų daiktų tikrosios kilmės ir tikrųjų priežasčių. Daiktai egzistuoja, tik negalime pažinti jų esmės.
|
Hiumas
|
|
|
akademinis skepticizmas
|
tikslus žinojimas neįmanomas iš esmės.
|
Hėlenistinis laikotarpis
|
|
|
apologetai
|
bažnyčios tėvai, kurie gynė bažnyčią nuo idėjinių priešininkų
|
|
|
|
apriorizmas
|
pažinimas iki patyrimo. Pažinimas nepriklauso nuo patirties.
|
Kantas
|
|
|
asociacionizmas
|
psichologinė kryptis, psichinę veiklą aiškinanti vaizdinių asociacijomis
|
|
|
|
ate
|
psichinis sutrikimas, kurio šaltinis - dievai
|
Homeras
|
|
|
averonizmas
|
averojaus teorijos plėtojimas Europoje, neigiant žmogaus mirtingumą ir teigiant, kad protas išlieka po mities
|
Arabų psichologija
|
|
|
dangus
|
aukščiausia sąmoninga kūrybinė jėga, tvarkanti visus gamtos, visuomenės principus.
|
konfucionizmas
|
|
|
eidetika
|
realių vaizdų kūrimas, vaizduotės forma
|
Platonas
|
|
|
elenktika
|
nuginčijimo, demaskavimo metodas. šiuo metodu įrodinėjamas oponento nuomonės neteisingumą iš pradžių priimant neteisingą teiginį, o klausinėjant pašnekovą, priverčiama suvokti jo klaidą
|
Sokratas
|
|
|
emanacija
|
poreikis keistis (tai kas subręsta, turi gimti)
|
Plotinas
|
|
|
empirizmas
|
gnoseologinė koncepcija, svarbiausiu ar vieninteliu pažinimo šaltiniu laikanti patyrimą, visos žinios kyla iš patyrimo ir patyrimas jas kontroliuoja.
|
Lokas
|
|
|
endaimonium
|
būsena, urioje mus gina geroji dvasia, aukščiausia laimė, būsena, kai nieko netrokšti.
|
Sokratas
|
|
|
epifenomenalizmas
|
psichiniai reiškiniai neturi esminės reikšmės organizmo prisitaikymui prie aplinkos
|
|
|
|
epithumetikon
|
aistros
|
Platonas
|
|
|
funkcionalizmas
|
psichologijos sistema, nagrinėjanti individo veikimą ir prisitaikymą aplinkoje (sąmonė - pojūčių funkcija; pasaulis - subjekto funkcija)
|
|
|
|
Gnostikų judėjimas
|
filosofinis judėjimas, kuris skelbė abejingumą materialiam pasauliui
|
|
|
|
hegemonikon
|
jame randasi visas mūsų patyrimas. jame randasi visos mintys, kurios atvyksta nuo juslių per įtemptas pneumos plėtotes. tai pagrindinė sielos dalis.
|
Stoikai
|
|
|
hexis
|
tai sandaros lygmuo, pneumos įtampos būsena, kuri lemia grynas objektų fizines ypatybes.
|
Stoikai
|
|
|
hilomorfizmas
|
visi objektai yra materijos (hyle) ir formos (morphe) derinys.
|
Aristotelis
|
|
|
hilozoizmas
|
filosofijos kryptis, kur materija yra sudvasinta
|
Telezijus
|
|
|
hipostazė
|
esmė.
|
Plotino teorijoje 3 esmės: siela, protas, vienis.
|
|
|
holizmas
|
pažiūra, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą visumą, nelygią jo elementų sumai. Visuma nėra jos dalių suma
|
|
|
|
homeomerija (gemalas)
|
objektų pradai.
|
Anaksagoras
|
|
|
idealizmas
|
psichinė medžiaga yra pirminė, o kūnas - projekcija į psichiką. dvasinis pradas svarbesnis už materialųjį.
|
|
|
|
interakcionalizmas
|
abipusė sielos ir kūno įtaka
|
Leibnicas
|
|
|
Izomorfizmas
|
realaus ir tariamo judėjimų suvokimą lemia tie patys Nervų Sistemos procesai
|
Geštaltpsichologija
|
|
|
jen
|
humaniškumas asmenybės santykiuose su kitais žmonėmis. Gebėjimas įveikti save ir remtis etiketu; nedaryti kitiems to, ko pats sau nelinkėtuml susilaikymas žodžiuose. Ši savybė priskiriama tik chun tzu - išminčiams ir kilniems žmonėms.
|
Kong tzu
|
|
|
kama
|
žemi norai, grubūs veiksmai
|
indų filosofija
|
|
|
karma
|
dorinės energijos tvermės dėsnis universalus priežastingumo dėsnis
|
indų filosofija
|
|
|
dharma
|
gyvenimo būdas/iš anksto nustatyta tvarka, abipusė kosmoso ir žmogaus saveika
|
indų folosofija
|
|
|
buddhi
|
intelektas
|
indų filosofija
|
|
|
pranji
|
protas
|
indų filosofija
|
|
|
manas
|
veiklos valdymas
|
indų filosofija
|
|
|
konfucionizmas
|
mokymas, akcentuojantis teisingo kelio, gyvenimo dėsnio (tao) prasmę, iškelia etinių normų svarbą, humaniškumą...
|
Konfucijus
|
|
|
lekton
|
pasakyti dalukai, patyrimo atspindys pneumoje
|
Stoikai
|
|
|
"li" ir "te"
|
kategorijos, nusakančios teisingą elgesį, gyvenseną, etiketą, normas. Gyvenimo normų sukūrimas - išminčių veiklos ir gyvenimo rezultatas.
|
konfucionizmas
|
|
|
majeutika
|
pribuvėjos menas. Pašnekovas klausinėjamas taip, kad atsakinėtų tik TAIP arba NE, tokiu būdu vedamas į teisingą kelią.
|
Sokratas
|
|
|
manicheizmas
|
pasaulio istorijoje yra nuolatinė ova tarp šviesos ir tamsos. Pasaulio raidos esmė - išlaisvinti šviesą
|
gnostikai
|
|
|
materializmas
|
metrija yra pirminė
|
biheivioristai
|
|
|
menos
|
motyvacinė jėga, kurios šaltinis dievai
|
homeras
|
|
|
mentalizmas
|
žinios yra psichinių reiškinių funkcija - visas pažinimas priklauso nuo pasaulį pažįstančiojo žmogaus
|
berklis
|
|
|
mesnerizmas
|
idealistinė medicinos pažiūrų sistema, paremnta vadinamuoju gyvūnų magnetizmu, kuriuo esą galima pakeisti organizmo būklę
|
Mesneris
|
|
|
monizmas
|
filosofinė pažiūra, teigianti, kad pasaulio prigimtis yra vienalytė t.y. jo pagrindą sudaro arba tik materialus arba tik dvasinis pradas
|
|
|
|
natyvizmas
|
pažinimo teorija, aiškinanti pažinimą įgimtų idėjų, nepriklausomų nuo patyrimo ir išorinių veiksnių, buvimu
|
kantas
|
|
|
nominalizmas
|
kiekvienas daiktas, objektas ar reiškinys pasižymi bendrais bruožais, bet jie yra mažai reikšmingi, svarbiausia - individualūs bruožai, nes jie padaro daiktą tokiu, koks jis yra.
|
sholastika
|
|
|
nous
|
intelektinis pradas, proto aktas, protas, racionalių minčių priežastis
|
homeras
|
|
|
ofitai
|
gnostikų filosofijos mokykla, kuri garbino gyvatę, suteikiančią žinias
|
gnostikai
|
|
|
okazionalizmas
|
atsitiktinių priežasčių teorija, skirta paaiškinti kūno ir proto santykiniam ryšiui
|
Kordemua
|
|
|
paralelizmas
|
kūnas ir protas egzistuoja harmonijoje, kuri sukurta Dievo nuo sutvėrimo momento
|
Leibnicas
|
|
|
patristika
|
ankstyvosios krikščionybės laikotarpis nuo apaštalų laikotarpio
|
|
|
|
pironiškasis skepticizmas
|
reikia atsisakyti pažinimo pastangų, nes turime neadekvačius duomenis, kad galėtume spręsti egzistuoja žinios ar ne.
|
hėlenistinis laikotarpis
|
|
|
pneuma
|
tam tikra materiali medžiaga, kuri turi oro ir ugnies ypatybių, visur prasiskverbia ir lemia tvarkingą kosmoso sąrangą
|
stoikai
|
|
|
primordia
|
pirminės dalelės
|
epikūras
|
|
|
prolepsis
|
ikisąvoka, kartotinis vaizdinių gretinimas, ikisąvokinį pavidalą turi antrinis patyrimas. Tai tam tikri patyrimo vienetai, kuriais atmintyje manipuliuojama asociacijų principais.
|
epikūras
|
|
|
psichofizinis paralelizmas
|
neigia ryšį tarp kūno ir proto
|
spinoz
|
|
|
racionalizmas
|
pažinime svarbiausias protas
|
Dekartas
|
|
|
Rta
|
visų daiktų esmė, tiesa (svarbiausias Rigvedos etikos dėsnis, kuriam paklūsta visi dievai ir žmonės). Doras žmogus vadovaujasi Rta
|
Rigveda
|
|
|
Vrtani
|
doro žmogaus gyvenimas (jis yra nuoseklus, asketiškas, saikingas, svetingas, meldžiasi, aukoja dievams)
|
Rigveda
|
|
|
samadhi
|
susikaupimo būsena - ekstazės sąmonė
|
joga sūtra
|
|
|
samsara
|
nepaliaujamas fenomenalios egzistencijos ratas. Iš jo išeiti galima pasiekus palaimą, atman susiliejus su brahman, joga pasiekus dharmamegha būseną, nirvaną, po visais psichiniais procesais glūdintis neįsisąmonintų akstinų rinkinys, pasąmoniniai polinkiai/tendencijos
|
|
|
|
sholastika
|
tiesos ieškojimas autoritariniu metodu (kuo daugiau reikšmingų citatų, tuo vertingesnis darbas)
|
|
|
|
sensualizmas
|
nieko nėra prote, ko anksčiau nebuvo juslėse.
|
sholastika
|
|
|
silogizmas
|
dedukcinis samprotavimas, kuomet, remiantis dviem patvirtintais teiginiais, daroma išvada
|
aristotelis
|
|
|
simulacra
|
tai naujos asociacijos, vaizdiniai epikūriečių teorijoje. Pojūtis pirmiausia atsiranda racionalioje sieloje, vėliau jis gali būti išplėtotas, pertvarkytas, tada atsiranda naujos asociacijos. Išplėtotas patyrimas skiriasi nuo pirminio patyrimo.
|
|
|
|
sistematikai
|
bažnyčios tėvai, kurie kūrė naujas dogmas
|
|
|
|
specie
|
tokį pavadinimą įgavo Aristotelio "forma" scholastikos laikais
|
scholastika
|
|
|
spekcijos
|
daiktų formos atvaizdai. jutiminės - tai per ką pažįstame; proto - tai, ką pažįstame
|
|
|
|
spiritus animales (vitales)
|
gyvybiniai dvelkimai
|
Dekartas
|
|
|
stoicizmas
|
antikinės filosofijos srovė, pagrindiniu tyrimo objektu laikiusi etiką, pasak kurios aukščiausias gėris esantis doras gyvenimas
|
|
|
|
struktūralizmas
|
XX a. psichologijos kryptis, pagrindiniu tyrimo objektu laikiusi sąmonės struktūrą
|
|
|
|
Tao
|
"kelias", dėsnis, pagal kurį funkcionuoja visata - "gamtos tvarka"
|
taoizmas
|
|
|
taoizmas
|
mokymas, kuriame akcentuojamas kitimas, pabrėžia pasyvaus gamtos stebėjimo reikšmę
|
Lao Tzu
|
|
|
thumos
|
impuslas veikti, motyvacinė jėga, valia, emocijų patyrimo šaltinis; po mirties išnyksta
|
Homeras
|
|
|
turya
|
kai individualus atman nutraukia visus ryšius su medžiagų pasauliu. tai mistinis vienybės su kosmosu patyrimas, pažinimo pakopa, kai atman ištirpsta brahman
|
indų filosofija
|
|
|
voliuntarizmas
|
valios aktai svarbesni už kitus psichinius reiškinius
|
Wundtas
|
