Use LEFT and RIGHT arrow keys to navigate between flashcards;
Use UP and DOWN arrow keys to flip the card;
H to show hint;
A reads text to speech;
82 Cards in this Set
- Front
- Back
- 3rd side (hint)
|
Lietuvos didysis kunigaikštis (1236-1253), Lietuvos karalius (1253-1263). Žiaurumu ir klasta suvienijo Lietuvos žemes ir suformavo naują valstybę. Jam priėmus krišką, Lietuva tapo karalyste, kurią pripažino kitų valstybių valdovai. Taip jam pavyko atremti kryžiuočių puldinėjimus ir padėti valstybės pamatus |
Mindaugas (XIII a.) |
|
|
LDK didysis kunigaikštis. Sulaikė mongolų-totorių veržimąsi į Vakarus, išplėtė Lietuvos teritoriją, stiprino Lietuvos kariuomenę. Rašė laiškus amatininkams, pirkliams, žemdirbiams, siekė stiprinti prekybą, amatus, žemdirbystę. Įtvirtino Vilnių kaip Lietuvos sostinė. Diplomatinėmis priemonėmis kovojo su Kryžiuočių ordinu. |
Gediminas (XIVa) |
|
|
Gedimino sūnus, LDK kunigaikštis. Valdė su broliu Kęstučiu, rūpinosi reikalais Rytuose. Gerokai išplėtė LDK teritoriją į Rytus. Mėlynųjų vadenų mūšyje sutriuškino totorius, vykdė tris nesėkmingus žygius į Maskvą |
Algirdas (XIVa.) |
|
|
Gedimino sūnus, Lietuvos didysis kunigaištis. Atsakingas už Vakarų politiką, kovojo su kryžiuočiais. Sutiko krikštytis, jei ordinas atiduos Baltijos pajūrį ir bus iškeltas į stepes kovai su Aukso Orda. Reikalavimai nebuvo priimti. |
Kęstutis (XIVa) |
|
|
Kęstučio sūnus. LDK kunigaikštis. Už nuopelnus pavadintas Didžiuoju. Jam valdant sustabdyta ordino agresija, įtvirtintas LDK valstybingumas, pelnytas tarptautinis pripažinimas, LDK teritorija išpėsta iki Juodosios jūros. |
Vytautas (XIV-XVa) |
|
|
Algirdo sūnus. Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius. 1385 Pasirašė krėvos sutartį su Lenkija, apkrikštijo Lietuvą. Suteikė privilegijas Vilniaus miestiečiams, apsikrikštijusiems bajorams ir Vilniaus vyskupui. |
Jogaila (XIVa) |
|
|
Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius. 1447 m. Kazimiero raštas, dar vadinamas privilegija, oficialiai pradėjo baudžiavą Lietuvoje. Jo valdymo laikais išaugo ponų tarybos įtaka. Apleido rytų politiką. Jogailos sūnus. |
Kazimieras Jogailaitis(XVa. Vid.) |
|
|
Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius. 1492 m. Aleksandras specialia privilegija išplėtė LDK Ponų tarybos teises ir apribojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžią |
Aleksandras jogailaitis (XVa) |
|
|
italų jūrininkas. Jo vadovaujama Ispanijos ekspedicija XVa pab. pasiekė Amerikos krantus. Laikomas Amerikos atradėju. |
Kristupas Kolumbas |
|
|
portugalų jūrininkas. Xva pab. atrado jūrų kelią iš Europos į Indiją. |
Vaskas da Gama |
|
|
portugalų jūrininkas. XVIa pirmasis apiplaukė aplink pasaulį. Kelionė išplėtė žinias apie Žemę, galutinai įrodė, kad Pasaulinis vandenynas vientisas, o Žemė apvali. |
Ferdinandas Magelanas |
|
|
vienuolis, Vitembergo universiteto profesorius, protestantas ir reformacijos pradininkas. Siekė katalikų bažnyčios reformų, pateikė pirmąjį Biblijos vertimą. |
Martynas Liuteris |
|
|
vokiečių auksakalys. XVa išrado knygų spausdinimo mechanizmą. |
Johanas Gutenbergas |
|
|
lenkų astronomas, sukūręs heliocentrinę visatos sandaros teoriją, teigiančią, kad Žemė sukasi aplink Saulę, neigė tuo metu įsigalėjusią geocentrinę teoriją, teigusią, kad Žemė yra Visatos centras. |
Mikalojus Kopernikas |
|
|
garsiausias Renesanso epochos italų menininkas, inžinierius ir mokslininkas. „Monos Lizos“ ,"paskutinės vakarienės" ir kitų Renesanso šedevrų autorius. |
Leonardas da Vinčis |
|
|
reformacijos LDK pradininkas, liuteronas. Įsteigė pirmąją aukštesniąją reformatų mokyklą Vilniuje. Į lietuvių kalbą išvertė giesmių, psalmių. Jo veikla sudarė sąlygas pirmajai lietuviškai knygai pasirodyti. |
Abraomas Kulvietis |
|
|
Renesanso epochos italų filosofas, istorikas, rašytojas, politikas. Svarbiausias jo veikalas „Valdovas“. |
Nikolas Makiavelis |
|
|
lietuvių raštijos pradininkas. Mažojoje Lietuvoje parengė ir 1547m. išspausdino pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmas“. Eiliuota „katekizmo“ prakalba – pirmasis originalus lietuviškas eilėraštis. |
Martynas Mažvydas |
|
|
lietuvių raštijos pradininkas. Jo 1595m. „Katekizmas“ – pirmoji lietuviška knyga, išleista LDK. |
Mikalojus Daukša |
|
|
vienas iš įžymiausių ir įtakingiausių XVIa LDK didikų, reformacijos šalininkas. Derybose dėl unijos gynė LDK savarankiškumą. |
Mikalojus Radvila Rudasis |
|
|
XVIa paskutinis didysis Lietuvos kunigaikštis iš Gediminaičių, Lenkijos karalius. Pradėjo valakų reformą, patvirtino II-ąjį Lietuvos Statutą. Vienas iš svarbiausių Liublino unijos šalininkų. |
Žygimantas Augustas |
|
|
LDK didikas. Vadovavo LDK delegacijai, vykusiai sudaryti Liublino unijos. Derybose išreikalavo LDK palankesnes unijos sąlygas |
Jonas Chodkevičius |
|
|
vengrų kilmės Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis XVIa. Sėkmingai užbaigė Livonijos karą su Rusija. 1579m. davė privilegiją pertvarkyti Vilniaus jėzuitų kolegiją į universitetą. |
Steponas Batoras |
|
|
knygų spausdinimo LDK pradininkas. XVIa. Vilniuje įkūrė pirmąją spaustuvę LDK. |
Pranciškus Skorina |
|
|
XVIa. lenkų kilmės istorikas, poetas. Parašė pirmą Karaliaučiuje išspausdintą Lietuvos istoriją – „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“, gynė LDK savarankiškumą, neigė lenkų teises į Podolę ir Voluinę, smerkė kryžiuočių agresiją. |
Motiejus Strijkovskis |
|
Kazimieras Vijūkas Kojelavičius |
Lietuvos kunigas, literatas. Jo „Lietuvos istorija“ – iškiliausias LDK istoriografijos kūrinys. Išreiškiama valstybingumo idėja, priešiškumas lenkam. LDK laiko savarankiška valstybe, nors Liublino unijos nesmerkia. „Retorikos pagrindai“ |
Kazimieras Vijūkas Kojelavičius |
|
|
XVIIa artilerijos inžinierius. Europoje išgarsėjo išleistu veikalu „Didysis artilerijos menas“ |
Kazimieras Semenavičius |
|
|
Motiejus Kazimieras Sarbievijus – XVIIa. įžymiausias lotyniškai rašantis to meto ATR poetas, plataus pripažinimo sulaukęs visoje Europoje. |
Motiejus Kazimieras Sarbievijus |
|
|
XVIIIa. Prancūzų apšvietos epochos filosofas. Pagrindė visuomenės sutarties teoriją. Žymiausi kūriniai: „Visuomenės sutartis“, „Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus“ pasisakė,kad heriausoa vald. Forma respublika, pasisakė už tam tikrą socialinę lygybę |
Žanas Žakas Ruso |
|
|
Prancūzų Apšvietos epochos filosofas. Suformavo valdžių padalijimo principą. Savo nuostatas apie valdžios rūšis išdėstė veikale „apie įstatymų dvasią“. |
Šarlis Monteskjė |
|
|
XVIIIa. vienas iš radikaliausių jakobinų grupuotės vadų per Didžiąją Prancūzijos revoliuciją. Vykdė masines represijas. Po Termidoro perversmo suimtas ir giljotinuotas. |
Maksimiljanas Robespjeras |
|
|
Prancūzijos karvedys. Įvedė diktatūrą. Reformavo finansų struktūrą, teismus, įkūrė banką bei universitetą, centralizavo valdymą, išleido civilinį kodeksą (garantavo piliečių lygybę, laisvę, feodalinių santykių panaikinimą, nuosavybę). Buvo vainikuotas imperatoriumi. |
Napaleonas Bonapartas (XVIII-XIXa) |
|
|
Paskutinis Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis. Palaikė valstybės reformas, aktyviai dalyvavo rengiant Gegužės 3-iosios Konstituciją. |
Stanislovas Augustas Poniatovskis – XVIIIa. |
|
|
LLDK kariškis, JAV Nepriklausomybės karo dalyvis. Vyriausiasis 1794m. ATR sukilimo vadas. |
Tadas Kosciuška |
|
|
1794m. Sukilimo Lietuvoje vadas. Žuvo vadovaudamas gynybai nuo Rusijos kariuomenės. |
Jokūbas Jasinskis |
|
|
XIXa Prūsijos ir Vokietijos politikas. Prižiūrėjo Vokietijos suvienijimą. Buvo pramintas „Plieniniu kancleriu“. Būdamas ministru pirmininku turėjo didelės įtakos to meto Vokietijos politikai. |
Otas fon Bismarkas |
|
|
vienas iš 1863 – 1864m. sukilimo vadų. |
Zigmantas Sierakauskas |
|
|
lietuvių kunigas, vienas iš 1863-1864m. sukilimo vadų. Suimtas ir kaune pakartas. |
Antanas Mackevičius |
|
|
teisininkas. Vienas iš 1863-1864m. sukilimo vadų. Caro valdžios suimtas ir nuteistas mirti. |
Konstantinas Kalinauskas |
|
|
Žymiausias Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. |
Jurgis Bielinis |
|
|
lietuvių visuomenės veikėjas, laikraščio „Aušra“ redaktorius, nepriklausomybės siekėjas, Vasario 16-osios Akto signataras. |
Jonas Basanavičius |
|
|
tautinio atgimimo žadintojas, „Varpo“ leidėjas. „Tautiškos giesmės“ kūrėjas. |
Vincas Kudirka |
|
|
(XIX pab.-Xxa. Pr.) Lietuvos politikas, visuomenės pedagogas, tautinio atgimimo veikėjas. „Tėvynės sargo“ iniciatorius ir redaktorius. |
Juozas Tumas Vaižgantas |
|
|
(XIXa)– vienas iš žinomiausių Europos romantizmo poetų, VU auklėtinis. Vienas iš Filomatų draugijos steigėjų. Už dalyvavimą joje buvo kalintas. |
Adomas Mickevičius |
|
|
(XIXa)- Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. Sukūrė nemažai naujadarų. Jo darbai: „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“, „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. |
Simonas Daukantas |
|
|
(XIXa) – žemaičių vyskupas, lietuvių literatūros prozos pradininkas, blaivybės sąjūdžio organizatorius. Ragino sakyti pamokslus ir mokyti vaikus lietuviškai. Rėmė nelegalią lietuvių spaudą |
Motiejus Valančius |
|
|
(XIX-Xxa)- rašytojas, draudžiamosios lietuvių publicistikos bendraautorius. Parašė pirmąjį istorinį romaną lietuvių kalba „Algimantas“. |
Vincas Pietaris |
|
|
(XIX-Xxa) – kunigas, romantizmo srovės poetas, vadinamas tautinio atgimimo dainiumi. „Trakų pilis“, „Lietuva brangi“. Prisidėjo rie tėvynės sargo. Parašė pirmą istorijos vadovėlį lietuviškai |
Jonas Mačiulis – Maironis (XIX-Xxa) |
|
|
XIXa vid. lietuvybės žadintojas, rašytojas, švietėjas. Vieno iš pirmųjų lietuviškų periodinių leidinių – kalendorių – autorius. |
Laurynas Ivinskis |
|
|
(XIX-XXa) Didžiojo Vilniaus seimo iniciatorius, aukščiausio lygio kelių, tiltų ir geležinkelių statytojas. Kovotojas už lietuviškos spaudos laisvę, valstybingumo žadintojas. Dirbdant Rusijoje su lietuviais geležinkelininkais padėjo knygnešiams gabenti uždraustas knygas. |
Petras Vileišis |
|
|
(XIX-XXa) - didžiausias Lietuvos dailininkas ir kompozitorius, kultūros veikėjas, svarbiausia figūra lietuvių nacionalinės kultūros istorijoje. |
|
|
|
XIX-XXa. Italijos fašistų partijos įkūrėjas ir lyderis. Įvedė diktatūrą. Pasivadino duče. Įtvirtino asmens kultą. II pasaulinio karo metu buvo Vokietijos pusėje. |
Benitas Musolinis |
|
|
Vudras Vilsonas - JAV politinis veikėjas, prezidentas. Demokratas. 1918m. paskelbė Keturiolika punktų, kuriuose deklaravo tautų apsisprendimo teisę. Vienas iš Versalio taikos iniciatorių, Tautų sąjungos sumanytojas. Už veiklą apdovanotas Nobelio taikos premija. |
Vudras Vilsonas |
|
|
XIX XXa. Komunistų partijos įkūrėjas ir vadas. (vėliau skilo į bolševikus ir menševikus)Per 1917m. spalio perversmą užgrobė valdžią. Jai išlaikyti šalyje įvedė visuotiniu teroru grindžiamą karinio komunizmo politiką. Siekdamas išlikti valdžioje paskelbė NEP‘ą. Jam valdant 1922m. įkurta SSRS. kūrė pirmus lagerius |
Vladimiras Leninas(Uljanovas) |
|
|
Tarybų Sąjungos politinis veikėjas, komunistų partijos lyderis, vienvaldis diktatorius. Masiškai žudė bei į koncentracijos stovyklas trėmė politinius priešininkus, vykdė prievartinę kolektyvizaciją. |
Josifas Stalinas(Džiugašvilis) |
|
|
vokiečių nacionalsocialistų darbininkų partijos lyderis. 1933m. šalyje įvedė diktatūrą ir totalitarizmą, skatino antisemitizmą. Jam valdant įvykdytas Austrijos anšliusas, Miuncheno sąmokslas, užgrobtas Klaipėdos kraštas. Su Stalinu pasirašė Nepuolimo sutartį. |
Adolfas Hitleris |
|
|
britų politikas. 1946 m. Fultone pasakė savo garsiąją kalbą, kuri laikoma Šaltojo karo pradžia. 1941m. Su Ruzveltu pasirašė Atlanto chartiją. |
Vinstonas Čerčilis |
|
|
JAV prezidentas. Paskelbė „naujojo kurso” programą Didžiajai ekonominei krizei įveikti; 1941 m. su Čerčiliu pasirašė Atlanto chartiją. |
Franklinas Ruzveltas |
|
|
Politinis veikėjas, pirmosios Vyriausybės vadovas, užsienio ministras. 1918 m. pasirašė įsakymą dėl kariuomenės kūrimo, Paryžiaus taikos konferencijos vadovavo Lietuvos delegacijai, organizavo 1926 m. perversmą. Iš vyriausybės pašalintas dėl nesutarimų su Smetona. |
Augustinas Voldemaras |
|
|
politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko vadovas, žemės ūkio specialistas. Įkūrė Lietuvos žemės ūkio draugiją, AB „Maistas“, „Pienocentrą“. Žemės ūkio ministras, tautininkų sąjungos pirmininkas. |
Juozas Tūbelis |
|
|
tarpukario Lietuvos respublikos politikas, prezidentas(1919-1920 ir 1926-1940). Nepriklausomybės akto signataras. Aktyviai dalyvavo tautininkų partijos įkūrime, buvo jos pirmininkas. Vadovavo 1926m. kariniam perversmui. |
Antanas Smetona |
|
|
steigiamojo seimo pirmininkas, antrasis Lietuvos prezidentas, signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų. |
Aleksandras Stulginskis |
|
|
koloborantinės liaudies vyriausybės vadovas, žurnalistas, laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas, aktyviai prisidėjo įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje. Vadovavo Lietuvos liaudies seimo delegacijai, „prašančiai“ Lietuvą priimti į SSRS sudėtį. |
Justas Paleckis |
|
|
lietuvių tautinio atgimimo žadintojas, Lietuvos vyriausybės 1920-1922m. vadovas. 1926m. prezidentas. Neteko pareigų po perversmo. |
Kazys Grinius |
|
|
rašytojas. Vienas iš Klaipėdos sukilimo organizatorių. 1940m. marionetinės Lietuvos liaudies vyriausybės narys |
Vincas Krevė |
|
|
1941 m. birželio sukilime ėjo Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo pareigas. Atsisakė kolaboruoti su nacistais. Prieš sovietinę reokupaciją pasitraukė į vakarus, dalyvavo išeivijos organizacijų veikloje. |
Juozas Ambrazevičius |
|
|
legendiniai Lietuvos lakūnai, 1933m. lėktuvu „Lituanica“ sėkmingai perskridę Atlanto vandenyną, tačiau neaiškiomis aplinkybėmis žuvę iki tikslo likus labai nedaug. |
Darius ir Girėnas |
|
|
JAV prezidentas (1961-1963m. iki jo nužudymo) Pagrindiniai kadencijos bruožai: Karibų krizė, Berlyno sienos statybos, kosminės lenktynės, pirmoji Vietnamo karo stadija. |
Džonas Kenedis |
|
|
(1953-1964)– SSKP CK generalinis sekretorius, SSKP XX-ajame suvažiavime pasmerkė J. Staliną. Mėgino reformuoti ūkį, išprovokavo Karibų krizę, 1956m. ginklu numalšino Vengrijos sukilimą prieš sovietinę sistemą. Valdymo laikotarpis vadinamas „atšilimu“. |
Nikita Chruščiovas |
|
|
(1964-1982) – SSKP CK generalinis sekretorius. Vengė sovietinės sistemos permainų (sąstingis). Stiprino disidentų persekiojimą ir prievartinį rusinimą. Numalšino „Prahos pavasarį“ 1968, „Solidarumo“ judėjimą Lenkijoje, vykdė SSRS invaziją į Afganistaną. išeido brežnevo doktriną, pagal kurią SSRS ir jos satelitinėms valstybėms yra leidžiama kištis į neramumus viena kitos šalyse. Išryškėjo SSRS ūkio krizė, įsivyravo deficitas, korupcija. |
Leonidas Brežnevas |
|
|
(1985-1991) – SSKP CK generalinis sekretorius. Politinėmis ir ekonominėmis reformomis mėgino gelbėti ant žlugimo slenksčio atsidūrusią SSRS. (PERESTROIKA)Nesėkmingos reformos neišgelbėjo SSRS. Nepripažino Lietuvos paskelbto Nepriklausomybės Atkūrimo akto, pradėjo šalies ekonominę blokadą |
Michailas Gorbačiovas |
|
|
Lietuvos partizanų vadas, generolas, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, LLKS pirmininkas. 2009m. vienašaliu Seimo sprendimu pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. |
Jonas žemaitis Vytautas |
|
|
Pulkininkas, Dzūkijos ir Lietuvos partizanų vadas. LLKS Jono žemaičio pavaduotojas, 1949m. vasario 16d. LLKS tarybos deklaracijos signataras. |
Adolfas Ramanauskas vanagas |
|
|
partizanų vadas, LLKS atstovas užsienyje, į Vakarus gabeno dokumentus, įrodančius sovietų terorą. Redagavo partizaninius laikraščius, dalyvavo Vyriausiosios partizanų vadovybės kūrime. |
Juozas Lukša – Daumantas |
|
|
LKP CK pirmasis sekretorius (40-74), prisitaikėlis, represijų Lietuvoje organizatorius ir vykdytojas. Skatino SSRS vykdomas lietuvių genocido akcijas, istorinės atminties naikinimą |
Antanas Sniečkus |
|
|
disidentas. Vienas iš LLL kūrėjų. 1987m. mitingo Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo vienas iš rengėjų. |
Antanas Terleckas |
|
|
vienas iš priešinimosi sovietinei okupacijai simbolių. Kaune susidegino protestuodamas prieš sovietinę sistemą. Šis poelgis paskatino „Kauno pavasario“ įvykius. |
Romas Kalanta |
|
|
Kauno arkivyskupas, kardinolas. Dalyvavo pogrindinėje antisovietinėje veikloje, prisidėjo prie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidimo. |
Vincentas Sladkkevičius |
|
|
Kauno arkivyskupas, disidentas. 1972m. pradėjo leisti „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, ją redagavo. Vienas Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto kūrėjų. |
Sigitas Tamkevičius |
|
|
vienuolė, disidentė. Prisidėjo prie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybos ir platinimo. 1987m. surengė mitingą prie A. Mickeičiaus paminklo Ribentropo – Molotovo pakto metinėms paminėti. |
Nijolė Sadūnaitė |
|
|
„dainuojančiosios revoliucijos“ lyderis Lietuvoje. Vienas iš Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų, Atkuriamojo seimo pirmininkas. 1990m. kovo 11d. pasirašė aktą „dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ |
Vytautas Landsbergis |
|
|
SSKP veikėjas, LKP CK pirmasis sekretorius. Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras. Lietuvos prezidentas 1993 – 1998m. |
Algirdas Brazauskas |