Use LEFT and RIGHT arrow keys to navigate between flashcards;
Use UP and DOWN arrow keys to flip the card;
H to show hint;
A reads text to speech;
49 Cards in this Set
- Front
- Back
|
Kas yra genetika? |
Mokslas apie organizmų paveldimumą ir kintamumą. |
|
|
Kokia genetikos reikšmė? |
Padeda suvokti paveldimumą, kintamumą, atskleisti paveldimų ligų esmę, ieškoti jų gydymo būdų, kurti naujas augalų ir gyvūnų veisles, spręsti ekologines problemas. |
|
|
Organizmų savybė perduoti kitai kartai savo požymius ir vystymosi ypatumus. |
Paveldimumas. |
|
|
Organizmų savybė individualiai vystantis įgyti naujų požymių. |
Kintamumas. |
|
|
Tam tikroje chromosomos vietoje esantis paveldimos informacijos vienetas, gebantis save atgaminti ir apsprendžiantis tam tikrą požymį. |
Genas. |
|
|
Alternatyvios genų formos, kurios lemia vieną požymį. (vienas iš geno variantų). |
Alelis. |
|
|
Kas vadinama aleliniais genais? |
Giminingi genai, kurie sudaro heterozigotines poras. |
|
|
Kas vadinama nealeliniais genais? |
Negiminingi genai. |
|
|
Kokie gali būti hibridai? |
Monohibridai (pagal vieną genų porą), dihibridai (pagal dvi genų poras). |
|
|
Kas yra genotipas? |
Sąveikaujančių organizmo genų visuma, susidaranti po apvaisinimo. |
|
|
Kas yra fenotipas? |
Organizmo požymių ir savybių visuma, susidariusi sąveikaujant organizmo genotipui ir aplinkai. |
|
|
Pirmas Mendelio dėsnis. |
Pirmosios hibridų kartos vienodumo dėsnis. Homozigotinių tėvų palikuonys F1 kartoje būna vienodi (pasireiškia dominuojantis genas). |
|
|
Antras Mendelio dėsnis. |
Skilimo dėsnis. F2 kartoje atsiranda palikuonių su kitokiais genotipais ir fenotipais. |
|
|
Trečias Mendelio dėsnis. |
Nepriklausomas požymių paveldėjimo dėsnis. Visiems eukariotams yra būdingas genetinis gametų grynumas. |
|
|
Kas yra monohibridinis kryžminimas? |
Tai kryžminimas, kai tėvinės formos skiriasi tik viena alternatyvių požymių pora. Analizuojamas tik vienos požymių poros paveldėjimas. |
|
|
Kas yra dihibridinis kryžminimas? |
Kryžminimas, kai iš karto tiriamas dviejų požymių paveldėjimas. |
|
|
Ką galima padaryti, norint išsiaiškinti, ar individas su dominantiniu fenotipu yra heterozigotinis ar homozigotinis? |
Atlikti analizuojamąjį kryžminimą. |
|
|
Kaip atliekamas analizuojamasis kryžminimas? |
Dominantinį fenotipą turintis organizmas kryžminamas su recesyviniu homozigotiniu individu. Jei palikuonys turi vienodus požymius, reiškias tiriamas individas homozigotinis. |
|
|
Kaip vadinami eritrocitų antigenai? |
Agliutinogenai. |
|
|
Kaip vadinami kraujo serumo antikūnai? |
Agliutininai. |
|
|
Kas yra autosomos? |
Dalis chromosomų, kuriomis abiejų lyčių gyvūnai nesiskiria. |
|
|
Kokias lytines chromosomas paprastai turi patelės ir patinai? |
Patelės XX, patinai XY. |
|
|
Mama ar tėvas lemia vaiko lytį? |
Tėvas. |
|
|
Požymiai, kuriuos apsprendžia aleliai, esantys lytinėse chromosomose. |
Su lytimi sukibę požymiai. ( su X chromosoma). |
|
|
Kokias ligas gali lemti su lytimi sukibę požymiai? |
Daltonizmą, hemofiliją, raumenų distrofiją. |
|
|
Moteris heterozigotė turi su lytimi sukibusį požymį genotipe. Ar ji serga? |
Ne, tačiau tampa ligos nešiotoja. |
|
|
Kas yra nevisiškas dominavimas? |
Reiškinys, kuomet heterozigotiniai organizmai skiriasi nuo homozigotinių dominantinių. |
|
|
Kur taikomas nevisiškas dominavimas? |
Selekcijoje, medicininėje genetikoje. |
|
|
Ką nustatė genetikas T. Morganas, tyrinėdamas vaisines museles? |
Chromosomoje esantys genai paveldimi priklausomai vienas nuo kito ir yra sukibę. |
|
|
Vienos chromosomos genai vadinami ___ grupe. |
Sukibimo. |
|
|
Koks fenotipų santykis susidaro kuomet kryžminami AA ir aa visiško genų sukibimo organizmai? |
1:1. (AA ir aa genotipai). |
|
|
Nevisiško genų sukibimo atveju, mejozės metu homologinės chromosomos apsikeičia fragmentais ir susidaro ____ ____. |
Rekombinantinės gametos. |
|
|
Apvaisinus rekombinantines gametas, susidaro ____. |
Rekombinantinio tipo palikuonys. |
|
|
Autosominės dominantinės ligos. |
Jas lemia iš kartos į kartą perduodami dominantiniai genai. Heterozigotai serga. Sergančių vaikų vienas iš tėvų serga. Sergantiems tėvams gali gimti sveikas. Sveikiems tėvams negali gimti sergantis. |
|
|
Autosominės dominantinės ligos pavyzdys. |
Hantingtono liga. Sulaukę vidutinio amžiaus sergantieji praranda psichomotorinę kūno kontrolę. |
|
|
Autosominės recesyvinės ligos. |
Jas lemia iš kartos į kartą perduodami recesyviniai genai. Heterozigotinių tėvų fenotipas normalus. Dauguma sergančių vaikų turi sveikus tėvus. Sergantys su homozigotiniu sveiku partneriu susilaukia sveikų vaikų. Artimi giminės turi daugiau galimybės susilaukti sergančių vaikų. |
|
|
Autosominės recesyvinės ligos pavyzdys. |
Fenilketonurija- medžiagų apykaitos sutrikimas, kuris veikia nervinės sistemos vystymąsi. |
|
|
Su lytimi sukibusios ligos. |
Jas lemiantys genai yra X chromosomoje. Požymis vyrams pasireiškia žymiai dažniau negu moterims. Sergančio sūnaus tėvai gali būti sveiki. Požymiai dažnai "peršoka" kartą ir perduodami iš senelio anūkui. |
|
|
Su lytimi sukibusių ligų pavyzdžiai. (2) |
Daltonizmas, hemofilija. |
|
|
Kaip galima gydyti paveldimąsias ligas? |
Profilaktiškai- gydytojų genetikų konsultacijos. Genų terapijos būdu bandoma pakeisti genus su defektais sveikais genais. |
|
|
Schema, vienas iš pagrindinių žmogaus paveldimumo tyrimo metodų. |
Genealoginis medis. |
|
|
Kokios yra paveldimo kintamumo rūšys? |
Mutacinis ir kombinacinis. |
|
|
Kokios būna genomo mutacijos (pakitęs chromosomų skaičius) ir kokias jie sukelia pasekmes? |
Poliploidija- mutavusių organizmų chromosomų skaičius pakinta ištisais kartotiniais chromosomų rinkiniais, tarkim, sudvigubėjus chromosomoms ląstelė nepasidalija. Monosomija- organizmas turi ne dvi, o vieną kurios nors homologinės poros chromosomą. (Pvz. Ternerio sindromas) Trisomija- organizmas turi tris vietoj dviejų chromosomų.(Pvz. Dauno sindromas). |
|
|
Chromosomų mutacijos ir pvz. |
Tai chromosomų sandaros pokyčiai, tarkim, inversija, translokacija, duplikacija, delecija. Pvz. kai žmogaus penktojoje chromosomoje yra delecija, naujagimis gimsta su "katės kniaukimo" sindromu. |
|
|
Genų (taškinės) mutacijos ir pvz. |
Atskirų genų pokyčiai, kurių metu gali pakisti DNR molekulės struktūra geno ribose. Pvz. albinizmas. |
|
|
Mutacijų atsiradimo procesas. |
Mutagenezė. |
|
|
Mutagenezė gali būti: |
Gamtinė (spontaninė) ir dirbtinė (indukuota). |
|
|
Veiksniai, sukeliantys mutacijas, ir jų skirstymas. |
Mutagenai. Fiziniai (UV, rentgeno spinduliai, karštis, šaltis, vibracija), cheminiai (nitrozaminai, benzapirenas, dervos, pesticidai), biologiniai (virusai, pvz. hepatito B, antikūnai, pvz. steroidiniai hormonai). |
|
|
Modifikacinis kintamumas. |
Tai kintamumo forma, kurios metu pasireiškia nepaveldimi fenotipo pokyčiai, kuriuos sukelia aplinkos veiksniai. |
