Reading...
Play button
Play button
Use LEFT and RIGHT arrow keys to navigate between flashcards;
Use UP and DOWN arrow keys to flip the card;
H to show hint;
A reads text to speech;
35 Cards in this Set
- Front
- Back
|
Prezentizmas-istorizmas
|
(L.Furumoto)
|
|
|
Konfucianizmas
|
žmogaus prigimties – jo veiklos ir elgesio motyvų pažinimas. Kilnus žmogus.
|
|
|
Taoizmas
|
pasiekti harmoniją su Tao (esminiu pasaulio principu, „kelias“), praktikuojant užuojautą, saiką ir kuklumą. Wu Wei (veikla neveikiant). Lao Tze.
|
|
|
Natūralizmas
|
Visata yra gyva, siela atsakinga už visus Visatos judėjimus. Visata turi sielą. Talis. Uertė.
|
|
|
Formalizmas
|
forma aukščiau už materiją. Nėra jokios kitos kūrinio prasmės negu ta, kurią autorius jai suteikė.
|
|
|
Sofizmas
|
moko vertybių (arete), reikalingų atėniečiui. Protagoras, Hipijus.
|
|
|
Humanistinis racionalizmas
|
vertybes žmogus turi atrasti. „Žinojimas yra svarbiausia vertybė“. Mokytis pažinti yra svarbiausia, o mokytis pažinti reikia nuo savęs. Sokratas
|
|
|
Silogizmas
|
Silogizmas yra įrodymas, kuriame, priėmus tam tikrus dalykus, iš jų buvimo tuo būdu būtinai plaukia kažkas kita, negu priimtieji dalykai.
|
|
|
Hilomorfizmas
|
Visi daiktai/objektai/reiškiniai yra materijos (hyle) ir formos (morphe) derinys.
|
|
|
Stoicizmas
|
destruktyvios emocijos kyla iš nežinojimo, išminčius („morališkai ir intelektualiai tobulas žmogus“) nepatiria destruktyvių emocijų. Žinios įgaunamos protaujant.
|
|
|
Hedonizmas
|
malonumas yra aukščiausia vertybė, pagrindinis tikslas – didinti bendrą malonumą (malonumą atmetus kančią). Epikūro hedonizmas siekia dvasinės ramybės (ataraxia) ir skausmo nebuvimo (aponia).
|
|
|
Skepticizmas
|
Tikslus žinojimas yra neįmanomas iš esmės. Tikslus žinojimas tėra sentimentai. Turime neadekvačius duomenis, iš kurių galėtume spręsti, egzistuoja žinios, ar ne. Nėra kito pasirinkimo – tik atsisakyti pažinimo pastangų.
|
|
|
Asketizmas
|
susilaikymas nuo žemiškų tikslų ir materialių vertybių, siekiant religinių ar dvasinių tikslų.
|
|
|
Kosmopolitizmas
|
when he was asked where he came from, Diogenes replied that he was "a citizen of the world, (kosmopolitês)
|
|
|
Neoplatonizmas (vidurinysis platonizmas)
|
nauja Platono minčių interpretacija. Vienis, demiurgas, nejudanti pasaulio dvasia, judanti dvasia – fenomenų pasaulis, Logos. Filonas, Plotinas, Porfirijus.
|
|
|
Idealizmas
|
aiškinant pasaulį idėjos, dvasiniai elementai užima pagrindinę vietą. Plotinas.
|
|
|
Kraštutinis determinizmas
|
gnosis (žinios) prieinamos tik keliems išrinktiesiems. Jeigu žmogus apdovanotas žiniomis, tai jis visuomenėje turi užimti aukštesnį statusą, kurie neturi – neverti dėmesio.
|
|
|
Manicheizmas
|
- Shuraic Cubricus (Manio) sekėjai. Dviejų antagonistinių savarankiškų pasaulių – šviesos ir tamsos – idėja. Tamsos pasauliui užpuolus šviesos pasaulį, buvo pavergta dalis šviesos, tolesnės raidos prasmė – išlaisvinti pavergtąją šviesos pasaulį. Žmogus taip pat dvilypis: nors žmogus yra tamsos viešpaties kūrinys, jis turi ir pagrobtos šviesos dalelių, kurios jam dauginantis turi dauginti šviesos dalelių kiekį pasaulyje. Žmogus gali išsigelbėti teisingai pažindamas ir teisingai gyvendamas. Mirties akimirką juose slypinčios šviesos dalelės pakyla į dangų ir susilieja su Šviesos Absoliutu.
|
|
|
Averoizmas
|
Visagalybės paradoksas – paradoksas, atsirandantis pasitelkus logiką siekiant suprasti visagalio egzistavimą. Ar visagalis gali sukurti tokį sunkų akmenį, kad pats negalėtų jo pakelti? (Iš Visagalio negalima reikalauti to, kas logiškai neįmanoma)
|
|
|
Sensualizmas
|
nieko nėra prote, ko anksčiau nebuvo juslėse. Protas gali pažinti daug ką, tačiau pažinime dalyvauja ir intuicija – betarpiška įžvalga protu. Pažinimas yra jutiminis – visas žinias gauname per jusles.
|
|
|
Voliuntarizmas
|
abstraktaus proto veikla irgi apribota valios. Pažinime dalyvauja ir valia – ji net persveria – gali nepriklausyti nuo proto.
|
|
|
Nominalizmas.
|
Pažinimo teorijos bei pažinimo ekonomijos dėsnis, neigiantis bendrybių realumą „Be būtinybės nedera tarti daugis“. Okamas.
|
|
|
Empirizmas
|
žinios pasiekiamos tik/daugiausia per jutimus.
|
|
|
Renesanso humanizmas
|
siekė sukurti universalų žmogų (i luomo unversal), intelektualiai ir fiziškai tobulą, kuris galėtų būti garbingas bet kokioje padėtyje. Į pomirtinį pasaulį svarbu patekti su tobula siela ir kūnu, tobulybė pasiekiama per švietimą.
|
|
|
Hilozoizmas
|
(hyle – materija, zoe - gyvybė) – filosofinės idėjos, kurios sudvasina materiją. Gamta turi sielą ar jos apraiškų.
|
|
|
Dualizmas
|
kūnas, materija (res extensa) negali būti supaprastintas iki sielos (res cogitans), siela negali būti supaprastinta iki kūno. Abu egzistuoja atskirai ir yra susiję vienas su kitu priežastiniais ryšiais. Daiktų savybes pažįstame protu; antrines daiktų savybes – vaizdinių savybes – pažįstame juslėmis. Proto pažinimas yra tikras (tiesa), juslinio patyrimo pažinimas yra įsivaizduojamas, nuomonė.
|
|
|
Racionalizmas
|
viskas privalo paklusti proto balsui. Kai argumentų nebėra, prieinama absoliučiai akivaizdi tiesa. Analitinis matematinis metodas. Paprastumą galime pasiekti analizės keliu. nelaikyti tikru jokio dalyko, kol akivaizdžiai įsitikinsi, kad jis toks tikrai yra. Kiekvieną analizuojamą keblų dalyką skaidyti į tiek dalių, kiek tai įmanoma ir būtina jam įveikti. Pradėti nuo pačių paprasčiausių ir lengviausiai pažįstamų dalykų ir palaipsniui pereiti prie sudėtingiausių pažinimo.
|
|
|
Mechanicizmas
|
gyvos būtybės yra panašios į mašinas, sudarytas iš tarpusavyje nesusijusių elementų, pagal išoriškai nulemtą tvarką. (Hobbes, Dekartas, Niutonas, Lametri)
|
|
|
Okazionalizmas
|
sukurtieji dalykai negali būti įvykių priežastimis. Visų įvykių priežastis yra Dievas.
|
|
|
Asociacionizmas
|
asociacijų teorija (Platonas, Aristotelis, Alhazenas, Markas Aurelijus, Vives, Dekartas, Hobbsas, Wolffas, Locke)
|
|
|
Mentalizmas (imanentinė filosofija)
|
Žinios tėra psichinių reiškinių funkcija, visas pažinimas priklauso nuo pasaulį patiriančio žmogaus. Mėginimai spręsti kūno ir sielos santykio klausimą virto mėginimais tą skirtumą neigti. Džordžas Berklis.
|
|
|
Epifenomenalizmas
|
dvasinės būsenos neveikia kūniškų būsenų (Lametri, Leibnicas, Spinoza).
|
|
|
Monizmas
|
visatos dalys pasižymi vientisumu, vieningumu (o ne dualizmu). Ir idealizmas, ir materializmas yra monizmo koncepcijos. Neoplatonizmo Vienis, stoikų monados.
|
|
|
Izomorfizmas
|
geštalt psichologijoje nusako atitikimą tarp organizmą veikiančių stimulų visumos ir nuo jos priklausančios smegenų būklės
|
|
|
Natyvizmas
|
tam tikros žmogaus savybės ir sugebėjimai yra įgimti.
|
