Reading...
Play button
Play button
Use LEFT and RIGHT arrow keys to navigate between flashcards;
Use UP and DOWN arrow keys to flip the card;
H to show hint;
A reads text to speech;
121 Cards in this Set
- Front
- Back
|
"Dekarto aklavietė"
|
neaišku kaip tįsus, materialus kūnas gali būti įtakojamas nematerialios mąstančios medžiagos
|
|
|
aditi
|
begalybė, neesanti nebaigtina. Su ja sutapatina pasaulio pagrindas. Rigveda
|
|
|
diti
|
visa, kas egzistuoja, mirtina, baigtina Rigveda
|
|
|
citta
|
kategorija, aprėpianti plačią psichinių reiškinių aibę. Ne tik intelektinio pažinimo dėmenys, bet ir sąvastis, protas, savimonė. sąmonė upanišados patandjali joga
|
|
|
brahman
|
beasmenis bet kokios būties pirminis dėmuo, kosmosas, pasaulio dvasia, savimonė, neaprėpiamas. objektas.
|
|
|
Atman
|
sąvasties kategorija, dabartinis aš, tai kas subjektyvu, psichiška, materialu, kūniškasis aš. subjektas. (upanišados)
|
|
|
dharmamegha
|
būsena, kurioje nustoja veikti karma; nirvanos būsena (joga sūtra)
|
|
|
daemonium
|
vidinis valdovas
|
|
|
aretė
|
vertybė
|
|
|
agnosticizmas
|
žmogus negali pažinti visų daiktų tikrosios kilmės ir tikrųjų priežasčių. Daiktai egzistuoja, tik negalime pažinti jų esmės. Hiumas
|
|
|
akademinis skepticizmas
|
tikslus žinojimas neįmanomas iš esmės. Hėlenistinis laikotarpis
|
|
|
apologetai
|
bažnyčios tėvai, kurie gynė bažnyčią nuo idėjinių priešininkų
|
|
|
apriorizmas
|
pažinimas iki patyrimo. Pažinimas nepriklauso nuo patirties. Kantas
|
|
|
asociacionizmas
|
psichologinė kryptis, psichinę veiklą aiškinanti vaizdinių asociacijomis - asociacijų teorija (Platonas, Aristotelis, Alhazenas, Markas Aurelijus, Vives, Dekartas, Hobbsas, Wolffas, Locke)
|
|
|
ate
|
psichinis sutrikimas, kurio šaltinis - dievai Homeras
|
|
|
averonizmas
|
averojaus teorijos plėtojimas Europoje, neigiant žmogaus mirtingumą ir teigiant, kad protas išlieka po mities Arabų psichologija
|
|
|
dangus
|
aukščiausia sąmoninga kūrybinė jėga, tvarkanti visus gamtos, visuomenės principus. konfucionizmas - Tian
|
|
|
eidetika
|
realių vaizdų kūrimas, vaizduotės forma Platonas
|
|
|
elenktika
|
nuginčijimo, demaskavimo metodas. šiuo metodu įrodinėjamas oponento nuomonės neteisingumą iš pradžių priimant neteisingą teiginį, o klausinėjant pašnekovą, priverčiama suvokti jo klaidą Sokratas
|
|
|
emanacija
|
poreikis keistis (tai kas subręsta, turi gimti) Plotinas
|
|
|
empirizmas
|
gnoseologinė koncepcija, svarbiausiu ar vieninteliu pažinimo šaltiniu laikanti patyrimą, visos žinios kyla iš patyrimo ir patyrimas jas kontroliuoja. Lokas
|
|
|
endaimonium
|
būsena, urioje mus gina geroji dvasia, aukščiausia laimė, būsena, kai nieko netrokšti. Sokratas
|
|
|
epifenomenalizmas
|
psichiniai reiškiniai neturi esminės reikšmės organizmo prisitaikymui prie aplinkos
|
|
|
epithumetikon
|
aistros Platonas
|
|
|
funkcionalizmas
|
psichologijos sistema, nagrinėjanti individo veikimą ir prisitaikymą aplinkoje (sąmonė - pojūčių funkcija; pasaulis - subjekto funkcija)
|
|
|
Gnostikų judėjimas
|
filosofinis judėjimas, kuris skelbė abejingumą materialiam pasauliui
|
|
|
hegemonikon
|
jame randasi visas mūsų patyrimas. jame randasi visos mintys, kurios atvyksta nuo juslių per įtemptas pneumos plėtotes. tai pagrindinė sielos dalis. Stoikai
|
|
|
hexis
|
tai sandaros lygmuo, pneumos įtampos būsena, kuri lemia grynas objektų fizines ypatybes. Stoikai
|
|
|
hilomorfizmas
|
visi objektai yra materijos (hyle) ir formos (morphe) derinys. Aristotelis
|
|
|
hipostazė
|
esmė. Plotino teorijoje 3 esmės: siela, protas, vienis.
|
|
|
holizmas
|
pažiūra, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą visumą, nelygią jo elementų sumai. Visuma nėra jos dalių suma
|
|
|
homeomerija (gemalas)
|
objektų pradai. Anaksagoras
|
|
|
idealizmas
|
psichinė medžiaga yra pirminė, o kūnas - projekcija į psichiką. dvasinis pradas svarbesnis už materialųjį.
|
|
|
interakcionalizmas
|
abipusė sielos ir kūno įtaka Leibnicas
|
|
|
Izomorfizmas
|
realaus ir tariamo judėjimų suvokimą lemia tie patys Nervų Sistemos procesai Geštaltpsichologija
|
|
|
jen
|
humaniškumas asmenybės santykiuose su kitais žmonėmis. Gebėjimas įveikti save ir remtis etiketu; nedaryti kitiems to, ko pats sau nelinkėtuml susilaikymas žodžiuose. Ši savybė priskiriama tik chun tzu - išminčiams ir kilniems žmonėms. Kong tzu
|
|
|
kama
|
žemi norai, grubūs veiksmai indų filosofija
|
|
|
karma
|
dorinės energijos tvermės dėsnis universalus priežastingumo dėsnis indų filosofija
|
|
|
dharma
|
gyvenimo būdas/iš anksto nustatyta tvarka, abipusė kosmoso ir žmogaus saveika indų folosofija
|
|
|
buddhi
|
intelektas indų filosofija
|
|
|
pranji
|
protas indų filosofija
|
|
|
manas
|
veiklos valdymas indų filosofija
|
|
|
konfucionizmas
|
mokymas, akcentuojantis teisingo kelio, gyvenimo dėsnio (tao) prasmę, iškelia etinių normų svarbą, humaniškumą... Konfucijus
|
|
|
lekton
|
pasakyti dalykai, patyrimo atspindys pneumoje Stoikai
|
|
|
"li" ir "te"
|
kategorijos, nusakančios teisingą elgesį, gyvenseną, etiketą, normas. Gyvenimo normų sukūrimas - išminčių veiklos ir gyvenimo rezultatas. konfucionizmas
|
|
|
majeutika
|
pribuvėjos menas. Pašnekovas klausinėjamas taip, kad atsakinėtų tik TAIP arba NE, tokiu būdu vedamas į teisingą kelią. Sokratas
|
|
|
manicheizmas
|
pasaulio istorijoje yra nuolatinė kova tarp šviesos ir tamsos. Pasaulio raidos esmė - išlaisvinti šviesą gnostikai
|
|
|
materializmas
|
materija yra pirminė biheivioristai
|
|
|
menos
|
motyvacinė jėga, kurios šaltinis dievai homeras
|
|
|
mentalizmas
|
žinios yra psichinių reiškinių funkcija - visas pažinimas priklauso nuo pasaulį pažįstančiojo žmogaus berklis
|
|
|
mesnerizmas
|
idealistinė medicinos pažiūrų sistema, paremta vadinamuoju gyvūnų magnetizmu, kuriuo esą galima pakeisti organizmo būklę Mesneris
|
|
|
monizmas
|
filosofinė pažiūra, teigianti, kad pasaulio prigimtis yra vienalytė t.y. jo pagrindą sudaro arba tik materialus arba tik dvasinis pradas
|
|
|
natyvizmas
|
pažinimo teorija, aiškinanti pažinimą įgimtų idėjų, nepriklausomų nuo patyrimo ir išorinių veiksnių, buvimu kantas
|
|
|
nominalizmas
|
kiekvienas daiktas, objektas ar reiškinys pasižymi bendrais bruožais, bet jie yra mažai reikšmingi, svarbiausia - individualūs bruožai, nes jie padaro daiktą tokiu, koks jis yra. sholastika
|
|
|
nous
|
intelektinis pradas, proto aktas, protas, racionalių minčių priežastis homeras
|
|
|
ofitai
|
gnostikų filosofijos mokykla, kuri garbino gyvatę, suteikiančią žinias gnostikai
|
|
|
okazionalizmas
|
atsitiktinių priežasčių teorija, skirta paaiškinti kūno ir proto santykiniam ryšiui Kordemua
|
|
|
paralelizmas
|
kūnas ir protas egzistuoja harmonijoje, kuri sukurta Dievo nuo sutvėrimo momento Leibnicas
|
|
|
patristika
|
ankstyvosios krikščionybės laikotarpis nuo apaštalų laikotarpio
|
|
|
pironiškasis skepticizmas
|
reikia atsisakyti pažinimo pastangų, nes turime neadekvačius duomenis, kad galėtume spręsti egzistuoja žinios ar ne. hėlenistinis laikotarpis
|
|
|
pneuma
|
tam tikra materiali medžiaga, kuri turi oro ir ugnies ypatybių, visur prasiskverbia ir lemia tvarkingą kosmoso sąrangą stoikai
|
|
|
primordia
|
pirminės dalelės epikūras
|
|
|
prolepsis
|
ikisąvoka, kartotinis vaizdinių gretinimas, ikisąvokinį pavidalą turi antrinis patyrimas. Tai tam tikri patyrimo vienetai, kuriais atmintyje manipuliuojama asociacijų principais. epikūras
|
|
|
psichofizinis paralelizmas
|
neigia ryšį tarp kūno ir proto spinoza
|
|
|
racionalizmas
|
pažinime svarbiausias protas Dekartas
|
|
|
Rta
|
visų daiktų esmė, tiesa (svarbiausias Rigvedos etikos dėsnis, kuriam paklūsta visi dievai ir žmonės). Doras žmogus vadovaujasi Rta Rigveda
|
|
|
Vrtani
|
doro žmogaus gyvenimas (jis yra nuoseklus, asketiškas, saikingas, svetingas, meldžiasi, aukoja dievams) Rigveda
|
|
|
samadhi
|
susikaupimo būsena - ekstazės sąmonė joga sūtra
|
|
|
samsara
|
nepaliaujamas fenomenalios egzistencijos ratas. Iš jo išeiti galima pasiekus palaimą, atman susiliejus su brahman, joga pasiekus dharmamegha būseną, nirvaną, po visais psichiniais procesais glūdintis neįsisąmonintų akstinų rinkinys, pasąmoniniai polinkiai/tendencijos
|
|
|
sholastika
|
tiesos ieškojimas autoritariniu metodu (kuo daugiau reikšmingų citatų, tuo vertingesnis darbas)
|
|
|
sensualizmas
|
nieko nėra prote, ko anksčiau nebuvo juslėse. sholastika
|
|
|
silogizmas
|
dedukcinis samprotavimas, kuomet, remiantis dviem patvirtintais teiginiais, daroma išvada aristotelis
|
|
|
simulacra
|
tai naujos asociacijos, vaizdiniai epikūriečių teorijoje. Pojūtis pirmiausia atsiranda racionalioje sieloje, vėliau jis gali būti išplėtotas, pertvarkytas, tada atsiranda naujos asociacijos. Išplėtotas patyrimas skiriasi nuo pirminio patyrimo.
|
|
|
sistematikai
|
bažnyčios tėvai, kurie kūrė naujas dogmas
|
|
|
specie
|
tokį pavadinimą įgavo Aristotelio "forma" scholastikos laikais scholastika
|
|
|
spekcijos
|
daiktų formos atvaizdai. jutiminės - tai per ką pažįstame; proto - tai, ką pažįstame
|
|
|
spiritus animales (vitales)
|
gyvybiniai dvelkimai Dekartas
|
|
|
stoicizmas
|
antikinės filosofijos srovė, pagrindiniu tyrimo objektu laikiusi etiką, pasak kurios aukščiausias gėris esantis doras gyvenimas
|
|
|
struktūralizmas
|
XX a. psichologijos kryptis, pagrindiniu tyrimo objektu laikiusi sąmonės struktūrą
|
|
|
Tao
|
"kelias", dėsnis, pagal kurį funkcionuoja visata - "gamtos tvarka" taoizmas
|
|
|
taoizmas
|
mokymas, kuriame akcentuojamas kitimas, pabrėžia pasyvaus gamtos stebėjimo reikšmę Lao Tzu
|
|
|
thumos
|
impuslas veikti, motyvacinė jėga, valia, emocijų patyrimo šaltinis; po mirties išnyksta Homeras
|
|
|
turya
|
kai individualus atman nutraukia visus ryšius su medžiagų pasauliu. tai mistinis vienybės su kosmosu patyrimas, pažinimo pakopa, kai atman ištirpsta brahman indų filosofija
|
|
|
voliuntarizmas
|
valios aktai svarbesni už kitus psichinius reiškinius Wundtas
|
|
|
Prezentizmas-istorizmas
|
(L.Furumoto)
|
|
|
Konfucianizmas
|
žmogaus prigimties – jo veiklos ir elgesio motyvų pažinimas. Kilnus žmogus.
|
|
|
Taoizmas
|
pasiekti harmoniją su Tao (esminiu pasaulio principu, „kelias“), praktikuojant užuojautą, saiką ir kuklumą. Wu Wei (veikla neveikiant). Lao Tze.
|
|
|
Natūralizmas
|
Visata yra gyva, siela atsakinga už visus Visatos judėjimus. Visata turi sielą. Talis. Uertė.
|
|
|
Formalizmas
|
forma aukščiau už materiją. Nėra jokios kitos kūrinio prasmės negu ta, kurią autorius jai suteikė.
|
|
|
Sofizmas
|
moko vertybių (arete), reikalingų atėniečiui. Protagoras, Hipijus.
|
|
|
Humanistinis racionalizmas
|
vertybes žmogus turi atrasti. „Žinojimas yra svarbiausia vertybė“. Mokytis pažinti yra svarbiausia, o mokytis pažinti reikia nuo savęs. Sokratas
|
|
|
Silogizmas
|
Silogizmas yra įrodymas, kuriame, priėmus tam tikrus dalykus, iš jų buvimo tuo būdu būtinai plaukia kažkas kita, negu priimtieji dalykai.
|
|
|
Hilomorfizmas
|
Visi daiktai/objektai/reiškiniai yra materijos (hyle) ir formos (morphe) derinys.
|
|
|
Stoicizmas
|
destruktyvios emocijos kyla iš nežinojimo, išminčius („morališkai ir intelektualiai tobulas žmogus“) nepatiria destruktyvių emocijų. Žinios įgaunamos protaujant.
|
|
|
Hedonizmas
|
malonumas yra aukščiausia vertybė, pagrindinis tikslas – didinti bendrą malonumą (malonumą atmetus kančią). Epikūro hedonizmas siekia dvasinės ramybės (ataraxia) ir skausmo nebuvimo (aponia).
|
|
|
Skepticizmas
|
Tikslus žinojimas yra neįmanomas iš esmės. Tikslus žinojimas tėra sentimentai. Turime neadekvačius duomenis, iš kurių galėtume spręsti, egzistuoja žinios, ar ne. Nėra kito pasirinkimo – tik atsisakyti pažinimo pastangų.
|
|
|
Asketizmas
|
susilaikymas nuo žemiškų tikslų ir materialių vertybių, siekiant religinių ar dvasinių tikslų.
|
|
|
Kosmopolitizmas
|
when he was asked where he came from, Diogenes replied that he was "a citizen of the world, (kosmopolitês)
|
|
|
Neoplatonizmas (vidurinysis platonizmas)
|
nauja Platono minčių interpretacija. Vienis, demiurgas, nejudanti pasaulio dvasia, judanti dvasia – fenomenų pasaulis, Logos. Filonas, Plotinas, Porfirijus.
|
|
|
Idealizmas
|
aiškinant pasaulį idėjos, dvasiniai elementai užima pagrindinę vietą. Plotinas.
|
|
|
Kraštutinis determinizmas
|
gnosis (žinios) prieinamos tik keliems išrinktiesiems. Jeigu žmogus apdovanotas žiniomis, tai jis visuomenėje turi užimti aukštesnį statusą, kurie neturi – neverti dėmesio.
|
|
|
Manicheizmas
|
- Shuraic Cubricus (Manio) sekėjai. Dviejų antagonistinių savarankiškų pasaulių – šviesos ir tamsos – idėja. Tamsos pasauliui užpuolus šviesos pasaulį, buvo pavergta dalis šviesos, tolesnės raidos prasmė – išlaisvinti pavergtąją šviesos pasaulį. Žmogus taip pat dvilypis: nors žmogus yra tamsos viešpaties kūrinys, jis turi ir pagrobtos šviesos dalelių, kurios jam dauginantis turi dauginti šviesos dalelių kiekį pasaulyje. Žmogus gali išsigelbėti teisingai pažindamas ir teisingai gyvendamas. Mirties akimirką juose slypinčios šviesos dalelės pakyla į dangų ir susilieja su Šviesos Absoliutu.
|
|
|
Averoizmas
|
The main ideas of the earlier philosophical concept of Averroism — found in Averroës' commentaries to Aristotle — were[citation needed]:
there is one truth, but there are (at least) two ways to reach it: through philosophy and through religion the world is eternal the soul is divided into two parts: one individual, and one divine the individual soul is not eternal all humans at the basic level share one and the same intellect (a form of monopsychism)[4] resurrection of the dead Visagalybės paradoksas – paradoksas, atsirandantis pasitelkus logiką siekiant suprasti visagalio egzistavimą. Ar visagalis gali sukurti tokį sunkų akmenį, kad pats negalėtų jo pakelti? (Iš Visagalio negalima reikalauti to, kas logiškai neįmanoma) |
|
|
Sensualizmas
|
nieko nėra prote, ko anksčiau nebuvo juslėse. Protas gali pažinti daug ką, tačiau pažinime dalyvauja ir intuicija – betarpiška įžvalga protu. Pažinimas yra jutiminis – visas žinias gauname per jusles.
|
|
|
Voliuntarizmas
|
abstraktaus proto veikla irgi apribota valios. Pažinime dalyvauja ir valia – ji net persveria – gali nepriklausyti nuo proto.
|
|
|
Nominalizmas.
|
Pažinimo teorijos bei pažinimo ekonomijos dėsnis, neigiantis bendrybių realumą „Be būtinybės nedera tarti daugis“. Okamas.
|
|
|
Empirizmas
|
žinios pasiekiamos tik/daugiausia per jutimus.
|
|
|
Renesanso humanizmas
|
siekė sukurti universalų žmogų (i luomo unversal), intelektualiai ir fiziškai tobulą, kuris galėtų būti garbingas bet kokioje padėtyje. Į pomirtinį pasaulį svarbu patekti su tobula siela ir kūnu, tobulybė pasiekiama per švietimą.
|
|
|
Hilozoizmas
|
(hyle – materija, zoe - gyvybė) – filosofinės idėjos, kurios sudvasina materiją. Gamta turi sielą ar jos apraiškų. - filosofijos kryptis, kur materija yra sudvasinta Telezijus
|
|
|
Dualizmas
|
kūnas, materija (res extensa) negali būti supaprastintas iki sielos (res cogitans), siela negali būti supaprastinta iki kūno. Abu egzistuoja atskirai ir yra susiję vienas su kitu priežastiniais ryšiais. Daiktų savybes pažįstame protu; antrines daiktų savybes – vaizdinių savybes – pažįstame juslėmis. Proto pažinimas yra tikras (tiesa), juslinio patyrimo pažinimas yra įsivaizduojamas, nuomonė.
|
|
|
Racionalizmas
|
viskas privalo paklusti proto balsui. Kai argumentų nebėra, prieinama absoliučiai akivaizdi tiesa. Analitinis matematinis metodas. Paprastumą galime pasiekti analizės keliu. nelaikyti tikru jokio dalyko, kol akivaizdžiai įsitikinsi, kad jis toks tikrai yra. Kiekvieną analizuojamą keblų dalyką skaidyti į tiek dalių, kiek tai įmanoma ir būtina jam įveikti. Pradėti nuo pačių paprasčiausių ir lengviausiai pažįstamų dalykų ir palaipsniui pereiti prie sudėtingiausių pažinimo.
|
|
|
Mechanicizmas
|
gyvos būtybės yra panašios į mašinas, sudarytas iš tarpusavyje nesusijusių elementų, pagal išoriškai nulemtą tvarką. (Hobbes, Dekartas, Niutonas, Lametri)
|
|
|
Okazionalizmas
|
sukurtieji dalykai negali būti įvykių priežastimis. Visų įvykių priežastis yra Dievas.
|
|
|
Mentalizmas (imanentinė filosofija)
|
Žinios tėra psichinių reiškinių funkcija, visas pažinimas priklauso nuo pasaulį patiriančio žmogaus. Mėginimai spręsti kūno ir sielos santykio klausimą virto mėginimais tą skirtumą neigti. Džordžas Berklis.
|
|
|
Epifenomenalizmas
|
dvasinės būsenos neveikia kūniškų būsenų (Lametri, Leibnicas, Spinoza).
|
|
|
Monizmas
|
visatos dalys pasižymi vientisumu, vieningumu (o ne dualizmu). Ir idealizmas, ir materializmas yra monizmo koncepcijos. Neoplatonizmo Vienis, stoikų monados.
|
|
|
Izomorfizmas
|
geštalt psichologijoje nusako atitikimą tarp organizmą veikiančių stimulų visumos ir nuo jos priklausančios smegenų būklės
|
|
|
Natyvizmas
|
tam tikros žmogaus savybės ir sugebėjimai yra įgimti.
|
|
|
Džosto dėsnis
|
Dėsnis jeigu 2 asociacijos vienodo stiprio, tolesnis kartojimas labiau sustiprins senesniąją (ji nyks iš atminties lėčiau).
|
|
|
Ribo dėsnis
|
Retroaktyvios amnezijos laiko gradientas – naujesnius įvykius prisimename labai prastai, o kuo jie senesni tuo atminties funkcionavimo rodikliai yra aukštesni
|
|
|
Konekcionizmas
|
psichologinis požiūris, kuris aiškina, kad psichiniai reiškiniai ir elgesys yra psichinių vienetų jungimosi į tinklus rezultatas
|
