• Shuffle
    Toggle On
    Toggle Off
  • Alphabetize
    Toggle On
    Toggle Off
  • Front First
    Toggle On
    Toggle Off
  • Both Sides
    Toggle On
    Toggle Off
  • Read
    Toggle On
    Toggle Off
Reading...
Front

Card Range To Study

through

image

Play button

image

Play button

image

Progress

1/46

Click to flip

Use LEFT and RIGHT arrow keys to navigate between flashcards;

Use UP and DOWN arrow keys to flip the card;

H to show hint;

A reads text to speech;

46 Cards in this Set

  • Front
  • Back

Gyvieji organizmai organinei medžiagai gaminti naudoja šias energijos rūšis:

Saulės šviesos energiją ir cheminių reakcijų metu gaunamą energiją.

Energija gali pereiti iš vienos formos į kitą, bet visada su ___.

Nuostoliais.


(dalis energijos virsta šiluma ir išsisklaido aplinkoje).

Organizmai saugo energiją savo ląstelėse ___.

ATP pavidalu.

Visų gyvųjų organizmų energija priklauso nuo dviejų procesų:

Fotosintezės ir kvėpavimo.

Pirminis energijos šaltinis.

Saulė.

Kas sudaro virškinimo sistemą?

Virškinamasis traktas (burnos ertmė, ryklė, stemplė, skrandis, plonoji žarna, storoji žarna) ir virškinimo liaukos (kepenys, kasa, seilių, skrandžio, žarnų).

Kokia yra virškinimo sistemos funkcija?

Stambias, netirpias medžiagas versti smulkiom ir tirpiom.

Virškinimą atlieka virškinimo sultyse esantys __.

Fermentai.

Kiek suaugęs žmogus turi dantų? Kiek ir kokių?

Kiek suaugęs žmogus turi dantų? Kiek ir kokių?

32. 8 kandžiai, 4 iltiniai, 8 kapliai ir 12 krūminių.

Danties išorinė sandara.

Vainikas, kaklelis, šaknis.

Kas išskiria seiles?

3 seilių liaukos: pažandinės, paausinės, poliežuvinės).

Kas virškinama burnos ertmėje?

Fermentas amilazė skaido krakmolą į maltozę.

Seilių sudėtis.

Vanduo, mucinas, lizocimas, amilazė, mineralinės druskos.

Skrandžio sulčių sudėtis.

Gleivės, HCl, pepsinas, vanduo,

Kas atsiveria į dvylikapirštę žarną?

Kasos ir kepenų ištekamieji latakai.

Kepenų funkcijos.

Gamina tulžį, reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje (kaupia glikogeną), nukenksmina nuodingas medžiagas, gamina šlapalą, kaupia vitaminus ir geležį, sintetinami kraujo krešėjimo baltymai.

Tulžies funkcija.

Emulsuoja riebalus į smulkesnius lašelius.

Kasos funkcija.

Gamina kasos sultis, kurios patenka į dvylikapirštę žarną.

Kas virškinama dvylikapirštėje žarnoje?

Baltymai (tripsinas), riebalai (lipazė), angliavandieniai (amilazė).

Kas vyksta plonojoj žarnoj?

Maisto medžiagos baigiamos virškinti ir įsiurbiamos į žarnų gaurelių kraujagysles bei limfagysles.

Kas virškina plonojoj žarnoj, kokie gaunami produktai?

Maltazė virškina maltozę iki gliukozės, peptidazė (proteazė) virškina peptidus iki aminorūgščių.

Storosios žarnos vaidmuo virškinime.

Joje nevyksta virškinimas, tik įsiurbiamas vanduo su mineralinėm medžiagom, vandeny tirpūs vitaminai. Gyvena žarnyno bakterijos, kurios gerina virškinimą, stiprina imunitetą, sintetina B ir K grupių vitaminus.

Baltymų reikšmė organizmui.

Struktūrinė, apsauginė (antikūniai), transportinė (hemoglobinas), judėjimo (aktinas ir miozinas), katalizinė (virškinimo fermentai), hormonai...

Kas yra peristaltika?

Virškinamojo trakto judesiai, kuriuos sukelia lygieji raumenys, esantys sienelėse.

Riebalų reikšmė žmogaus organizmui.

Rezervinė funkcija, apsauginė, dalyvauja kai kurių hormonų gamyboje.

Angliavandienių reikšmė žmogaus organizmui.

Energijos šaltinis, polisacharidai (celiuliozė, pektinas) skaidulinės medžiagos (gerina žarnyno peristaltiką).

Kas yra vitaminai?

Organinės medžiagos, nedideliais kiekiais būtinos medžiagų apykaitai. Dauguma vitaminų yra kofermentų sudedamoji dalis, kurie reikalingi fermentų veiklai.

Kokių grupių vitaminai tirpūs vandenyje, o kurių riebaluose?

Vandenyje B grupės, C, riebaluose A, D, E.

Vitaminas A.

Būtinas regėjimui, odai, organų gleivinei, padeda greičiau gyti žaizdoms. Jo gausu ryškiai žaliose, geltonose daržovėse, žuvies taukuose, pieno produktuose, kepenyse.

Vitaminas B1.

Skatina medžiagų apykaitą, NS veiklą, gerina širdies ir raumenų darbą. Jo gausu nemaltuose grūduose, mielėse, mėsoje, kiaušiniuose, riešutuose, žaliose daržovėse.

Vitaminas B2.

Būtinas baltymų sintezei, kaulų čiulpų funkcijai. Jo gausu nemaltuose grūduose, mielėse, mėsoje, kiaušiniuose, riešutuose, žaliose daržovėse.

Vitaminas B6.

Svarbus aminorūgščių apykaitai, galvos smegenų veiklai, dalyvauja Na ir P apykaitoje, skatina kraujo gamybą, stiprina imunitetą. Jo gausu nemaltuose grūduose, mielėse, mėsoje, kiaušiniuose, riešutuose, žaliose daržovėse.

Vitaminas B12.

Svarbus kraujo krešėjimui, kepenų funkcijoms, cholesterolio apykaitai, eritrocitų gamybai. Jo gausu nemaltuose grūduose, mielėse, mėsoje, kiaušiniuose, riešutuose, žaliose daržovėse.

Vitaminas C.

Skatina medžiagų apykaitą, reikšmingas baltymų sintezės procesuose. Gausu citrusiniuose vaisiuose, juoduosiuose serbentuose, pomidoruose.

Vitaminas D.

Nuo jo priklauso kaulų ir dantų sveikata. Gausu žuvyje ir žuvies taukuose, kiaušiniuose, kepenyse.

Vitaminas E.

Būtinas eritrocitų susidarymui, vaisiaus išnešiojimui. Gausu žaliose lapinėse daržovėse, nemaltuose grūduose, kepenyse, aliejuje.

Kas organizmui svarbus vanduo?

Terpė cheminėms reakcijoms, palaiko pastovią druskų apykaitą, medžiagų apykaitos produktų šalinimui, medžiagų pernašai.

Kuo svarbus kalcis?

Kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Reikšmingas nervų, raumenų, širdies darbui, kraujo krešėjimui. Gausu pieno produktuose, žaliose lapinėse daržovėse, kruopose, kiaušiniuose.

Kuo svarbi geležis?

Hemoglobino sudedamoji dalis. Gausu nemaltuose grūduose, žaliose lapinėse daržovėse, mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose, riešutuose.

Dantų ėduonies priežastys.

Danties kietųjų audinių irimas, sukeltas bakterijų išskiriamų rūgščių. Bakterijos maitinasi tarpdančiuose susikaupusiais maisto likučiais.

Gastrito (skrandžio uždegimo) priežastys.

Suvalgius sugedusių, sunkiai virškinamų, labai riebių maisto produktų, piktnaudžiaujant alkoholiu.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų priežastys.

Gali sukelti netinkama mityba, stresas, rūkymas, alkoholio vartojimas.

Kepenų cirozės priežastys.

Vystosi piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais, persirgus hepatitu.

Tulžies pūslės akmenligės priežastys.

Gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimai, nuolatiniai tulžies pūslės ir latakų uždegimai, kaloringas maistas, nejudrus gyvenimo būdas, nereguliari mityba, paveldimumas.

Burnos ertmė, ryklė, stemplė, skrandis, kepenys, tulžies pūslė, kasa, dvlikapirštė žarna, plonoji žarna, storoji žarna, tiesioji žarna.