• Shuffle
    Toggle On
    Toggle Off
  • Alphabetize
    Toggle On
    Toggle Off
  • Front First
    Toggle On
    Toggle Off
  • Both Sides
    Toggle On
    Toggle Off
  • Read
    Toggle On
    Toggle Off
Reading...
Front

Card Range To Study

through

image

Play button

image

Play button

image

Progress

1/159

Click to flip

Use LEFT and RIGHT arrow keys to navigate between flashcards;

Use UP and DOWN arrow keys to flip the card;

H to show hint;

A reads text to speech;

159 Cards in this Set

  • Front
  • Back
Žmogaus atminties įvairovė
* eksplicitinė (deklaratyvioji, išreikšta)
** epizodinė
** semantinė

* implicitinė (nedeklaratyvioji, neišreikšta);
** procedūrinė, motorinis mokymasis yra atsakingas už visus procedūrinius įgūdžius
** percepcinė pateikties sistema (suvokiminis tyrimas) – leidžia mums suvokti pasaulį kaip susidedantį iš reikšmingų visetų (pvz. formos suvokimas),
** sąlygojimas (pagrindinė sistema),
** neasociacinė.
Aristotelio (Platono) atminties sąvokos
* įspaudai vaške
* atmintis juda (kinta turinys)
* judėjimas paklūsta taisyklėms (asociacijos)
* prieštaravimas, priežastingumas, vientisumas (kėdė ir stalas)
* vaizdiniai
Sokrato atminties sąvokos
* sąvokų hierarchija
* daikto prasmę, funkciją apibūdina jo forma
Empirikų atminties sąvokos (Locke, Hume)
* idėjos nėra įgimtos, jos formuojamos per patyrimą
* patyrimai sudaro abstrakčias sąvokas
* atsiminimai nėra identiškos patyrimų kopijos, jos linkusios blėsti per laiką
* tabula rasa
* atminties tyrimams tinka redukcionizmas (sudedamųjų dalių tyrimas)
Racionalizmo atminties sąvokos (Dekartas)
* idėjos yra įgimtos (sudėtingos sąvokos patyrimui neprieinamos), protas yra patikimiausias žinių apie išorinį pasaulį šaltinis
Konstruktyvizmo atminties sąvokos (Kantas)
* Idėjos nėra įgimtos, patyrimas atneša informaciją, kurią interpretuoti ir apibendrinti (konstruoti) galime dėl įgimtų abstrahavimo sugebėjimų (skirti laiką ir erdvę, vientisumą, priežastingumą).
* schema - sensorinės patirties ir sugebėjimo abstraktinti sąsaja.
Kompiuterinis modelis
* žmogaus atmintis operuoja simboliais (ženklais)
* konekcionizmas, neuroniniai tinklai: informacija yra aktyvių elementų judėjimas; nėra simbolių programų ir taisyklių - judėjimas vyksta nustatytu būdu; tie patys elementai skirtingose kombinacijose gali įgauti skirtingas prasmes
Piaže kodai
Kodas (prasmė) atspindi daikto pagrindines funkcijas ir suvokiamas daikto savybes. Kodas nėra eilė sąvokų, tai analoginis, visuminis kodas, tiesiogiai susijęs su reprezentuojamu daiktu.
Šiuolaikinės teorijos pagrindai
* Ebbinghausas pirmas sukūrė atkartojamus atminties tyrimo metodus.
* McGeoch - žodinio mokymosi tradicija; nauja medžiaga ištrina buvusią.
* Interferencija: veikia, kai informacija prastai užkoduota, informacija ne prarasta, bet užblokuota. Panašūs sąrašai trukdo vienas kitam
* Konsolidacija: atmintis, užimta naujos informacijos saugojimu, prasčiau išlaiko buvusią informaciją (du sąrašai įsimenami prasčiau, negu vienas).
* Asociacija padeda "pasiekti" arba atsiminti elementą.
Atminties metaforos
* Atmintis nėra tiesiogiai stebima, todėl aprašant atmintį, plačiai naudojama metaforinė kalba

* Atminties skenavimo metafora
* Teatro metafora
* Atmintis kaip archeologija
* Atmintis kaip suvokimas
* Atitikmens metafora
* Daugybinės saugyklos metafora
Atminties skenavimo metafora
** Saul Sternberg,
** Žodžių sąrašai, po to klausia ar informacijos vienetas buvo sąraše.
** Informacijos atsiminimas yra nuoseklaus pobūdžio; kuo ilgesnė informacijos eilė, tuo ilgiau sugaišta jos prisiminimui)
Teatro metafora
* Hume.
* “Sąmonė yra tam tikras teatras, kur vienas po kito pasirodo keletas suvokinių; jie prieina, vėl praeina, nutolsta ir išnyksta daugybėje padėčių ir situacijų…”;
* pjesė, scenarijus – vis dar plačiai atminties tyrinėjimuose naudojamos kategorijos
Atmintis kaip archeologija
** (Bartlett)
** Bet kokia informacija prisimenama bendrų žinių kontekste (bendrų tai kultūrai)
** Šios bendros žinios turi tam tikrą struktūrą, kuri yra panaši į schemą.
** Schemos apibrėžimas: schema žymi aktyvią organizaciją praeities reakcijų arba praeities patirčių, kurios turėtų veikti bet kuriame gerai prisitaikiusio organizmo atsake.
** Schema – kognityvus darinys, kuris organizuoja informaciją ir todėl daro įtaką tam, kaip suvokiame ir reaguojame į tolesnį informacijos srautą – daiktus, objektus, reiškinius, žmones - konstruktyvistinis atminties pobūdis.
** Neisser: “Prisiminimas panėši į konstruojamąjį darbą paleontologo, kuris naudoja mažas kaulų dalis, taip pat ir bendrąsias žinias apie dinozaurus ir kitus panašius gyvius…”
Atmintis kaip suvokimas
** Craik, Lockhart. Informacijos apdorojimo gylio, lygmens akcentavimas.
** Atmintis – suvokiminio informacijos apdorojimo padarinys. Informacijos saugyklos, skirtingi informacijos apdorojimo lygmenys. Informacijos suvokimo apdorojimo lygmenys.
** Kuo gilesnis lygmuo, tuo tvirčiau įrašoma ir ilgiau išlaikoma informacija.
** Atminties pėdsako kategorija.
Atitikmens metafora
* Beveik visi kiti požiūriai į atmintį paiso atminties kiekybinių charakteristikų, Koriat ir Goldsmith teigia, kad taip pat svarbi ir atminties kokybė.
* Siūlo atmintį vertinti remiantis informacijos išvestimi (tikslumu), o ne įvestimi.
Daugybinės saugyklos metafora
* Atkinson, Shiffrin, 1968
* Remiantis ja ir bus nagrinėjamos žinios apie atmintį
Attkinsono Schiffrino atminties modelis (daugybinė saugykla)
Atminties tyrimo užduotys
* prisiminimo ir atpažinimo
* išreikštos ir neišreikštos atminties
* parengties
* procedūrinės atminties
* procesų atskyrimo
Prisiminimo ir atpažinimo užduotys
* Išreikštos atminties užduotys (kas parašė Hamletą?)
* Deklaratyvių žinių užduotys (faktai; koks tavo vardas?)
* Prisiminimo užduotys (parašoma įrašyti tuščioje vietoje trūkstamą žodį…)
* Nuoseklaus prisiminimo užduotys (informacijos vienetų seka)
* Laisvo atsiminimo užduotys (informacijos vienetai bet kokia pasirinkta tvarka)
* Prisiminimas esant užuominai (prašoma įsiminti žodžių poras, pateikus pirmą žodį, prašoma pasakyti antrą)
* Atpažinimo užduotys (pasirinkti informacijos vienetą, kuris buvo anksčiau išmoktas)
Išreikštos ir neišreikštos atminties užduotys
* Neišreikštos atminties užduotys (tikimasi, kad tiriamieji pateiks informaciją, sąmoningai to nesuvokdami, pvz. užduotis bus pateikta greitai)
* Procedūrines žinias apimančios užduotys (prašoma prisiminti įgūdžius ar savaiminio elgesio dėmenis, o ne faktus; pvz. išmokti rašyti atbulai)
Parengties (priming) užduotys
* Tiriamiesiems rodomos kortelės su raide arba skaičiumi, taip arti, kad negalėtų suvokti
* Įvardinti tai, kas buvo rodyta, jie negalėjo – bet pabandžius spėti, informacija viršijo atsitiktinumų lygį.
* Parengtis – reiškinys, kai kartotinis dirgiklio pateikimas pagerina vėlesnę su tuo dirgikliu susijusią atliktį – to dirgiklio paparastai neįsisąmoninat, ar net žmonėms, kurie serga amnezija.
Procedūrinės atminties tyrimo užduotys
* Sukimo sekimo įrenginys
* Žmogus išmokomas įgūdžio ir vėliau įgūdis tikrinamas, galima spręsti apie įgūdžių laikymo mechanizmus
* Veidrodinis kopijavimas
* Magnetinių strėlyčių užduotis (pasirodė nepatikimas būdas)
* Capner, 2007: veidrodinis kopijavimas ir tachistoskopinė identifikacija yra aukštos vidinės darnos užduotys, strėlytės ir žodžių kamienų baigimo užduotys – nepatikimos. Parengties užduočių atlikimas nepriklauso nuo informacijos apdorojimo …
Procesų atskyrimo modelis
* Išreikštąją ir neišreikštąją atmintį nebūtina tyrinėti atskirai, kasdienėje veikloje jos veikia kartu. Užduotys turi vertinti abi atminties rūšis tik keičiant instrukciją.
* Tiriamiejo mokėsi žodžių sąrašą, o paskui gavo žodžių fragmentą. Jiems buvo pateikiami nurodymai, pagal kuriuos privalėjo naudotis arba nesinaudoti išmokta informacija. Anksčiau pateiktų žodžių pavartojimas, esant skirtingoms instrukcijoms, leido įvertinti neišreikštos atminties efektą.
Sensorinė atmintis
* Neįsisąmoninta (fizikinių savybių kodavimas), ikikategorinė, nepriklauso nuo dėmesio, lygiagretus informacijos apdorojimas
* Ikoninė (atvaizdžio)
* Echoinė (atgarsio)
* atgaminama ~4 elementus, apie sekundę (regai, klausai ~4 sek.) laikoma > 100 elementų.
Atkinsono-Schiffrino modelio pakopos
Sensorinė, trumpalaikė, ilgalaikė atmintis
Span of apprehension
Sir William Hamilton, kiek ant žemės numesta rutuliukų (6-7, daugiau tik jei suformuoja grupes)
Sperlingo eksperimentas
* 3x4 lentelė
* rodoma 50 ms
* pilnos ir dalinės ataskaitos metodai (dalinė taikyta siekiant įvertinti kiek suvokta, bet išsitrynė vardijant prieš tai buvusius; tono aukštis nurodo, kurią eilutę įvardinti)
* 4-5 simboliai, rodymo laikas 15-500 ms
* pusės sekundės pauzė reikšmingai sumažina simbolių skaičių, sekundės - beveik visiškai
* (tolimesni tyrimai) sensorinio etapo kodavimas yra automatiškas ir vyksta lygiagrečiai, siaura vieta yra dėmesio koncentravimas ir įvardijimas; atskirai formos informacija nyksta lėčiau (> 1s), formos-padėties informacija greičiau.
Maskavimas
Kartu su nykimu (decay), yra informacijos praradimo iš sensorinės atminties priežastis.
Naujas stimulas ištrina iš atminties prieš tai buvusį, net nesant pauzės tarp rodymo ir atkūrimo.
Sperlingo kritika
* Atsirado įrodymų, kad informacijos identifikavimas įvyksta per žymiai trumpesnį laiką (200-250 ms)
* N.Baxt: per sekundę žmogus pajėgus identifikuoti šimtą ar net šimtus informacijos vienetų.
* Coltheart: galime nustatyti informacijos dėmesnį, kuris yra pateiktas vos 1 msek.
* P.M.Merikle, 1980: dalinės ataskaitos sąlygomis pateikiama raidžių ir skaičių masyvai, prašant nurodyti tik informacijos kategoriją; rezultatai iš esmės nesiskiria nuo Sperlingo duomenų, identifikuojami 4-5 raidės arba skaičiai, priklausomai nuo gautos instrukcijos.
* Coltheart: informacijai koduoti naudojamas fizinis kodas, semantinis kodavimas ir lankstesnis fizinis kodas. Vyksta kodavimas ir/ar kodų kaita.
* Mewhort, Leppman, 1985: Informacijos vietos kodas: informacija, kuri tampa neprieinama praėjus vienai sekundei yra vietos informacija / vietos kodas. Tiriamiesiems pateikdavo raidžių masyvą 50 mesk. Tada klausdavo, ar kokia nors raidė, pvz. P, buvo masyve. Tiriamieji galėdavo atsakyti į tokius klausimus ir kai intervalas po pateikties viršydavo sekundę. (irgi nedera su Sperlingo rezultatu). Jei prašė prisiminti konkrečią dėmenų vietą, rezultatai blogėjo, didėjant laiko tarpui tarp pateikties ir bandymo, po 500 msek. galėjo būti nusakytas tik vienas dėmuo.
* “Butelio kaklelis” – informacijos laikymo ribojimus gali lemti: laikas, informacijos kiekis, sunkumai dėl išvesties, papildomo apdorojimo etapas iki medžiagos įvesties į sąmonę, kuriam reikia laiko ir/arba funkcinių pajėgumų. Kiekvienas informacijos vienetas yra koduojamas išskaidytai.
Ar atvaizdžio atmintis yra apspręsta periferinės, ar centrinės nervų sistemos?
Sensorinėje atmintyje veikia dvi galimos maskavimo formos. Nustatytas šviesos ryškio maskavimas ir modelio maskavimas. Ryškio maskavimas veiksmingas tik tada, kai ir dirgiklis, ir šviesa pateikiama tai pačiai akiai (vadinasi periferinis reiškinys). Modelio maskavimas yra veiksmingas net tada, kai kaukė ir dirgiklis pateikiami ir skirtingoms akims (CNS apspręstas reiškinys). Atvaizdžio atmintis yra apspręsta ir periferinių, ir centrinių procesų. Atvaizdžio atmintis sudaro procesų kontinuumą, kurie prasideda tinklainėje ir baigiasi analizatoriaus centrinėje dalyje
Neįsisąmonintas reikšmės apdorojimas
* JAM + (STRAWBERRY/TRAFFIC) Marcel, 1983. Tiriamiesiems balsu pateikiami žodžiai, kai kurie – nevienaprasmiai, tuo pat metu ekrane kartu su nevienaprasmiu žodžiu būdavo rodomas kitas žodis, kuris tuoj pat užmaskuojamas. Tiriamieji nespėdavo suvokti sąmoningai pateikto žodžio. Pusei tyrimo dalyvių pateikiamas žodis, susijęs su viena iš daugiareikšmio žodžio prasme, kitai – su kita. Ištarto žodžio prasmė būdavo labiau siejama su užrašyto žodžio prasme, vadinasi rodomo žodžio prasmė būdavo suvokta.
* KRYŽIUS + ŽODIS. Mack, Rock, 1998: reiškinį galime tirti pateikiant informaciją tiek trumpai, kad sąmoningas suvokimas neįmanomas, tokiu atveju galime tirti nesąmoningą reikšmės įsisavinimą. Šiuo atveju tiriama informacija, į kurią tiriamasis neatkreipė dėmesio. Tiriamieji žiūrėjo į ekrano vidurį, vis kitame kampe pateikiamas kryžius, tiriamieji turėdavo nuspręsti, kuri kryžiaus dalis ilgesnė. Atskirais tyrimo etapais pateikiamas kryžius, o vaizdo centre – žodis. 60% žodžio nepastebėdavo, iš likusių 47% teisingai pasirinko žodį priverstinio pasirinkimo užduotyje, 36% panaudojo žodį kitoje užduotyje žodžių šaknims pabaigti.
* Sidis, 1898. Parengtis: galima kvestionuoti patį neįsisąmonintą informacijos apdorojimą. Kaip neginčijamai įrodyti, kad informacija priima ir apdorota neįsisąmonintame lygmenyje?
** Subjektyviai – paklausti tiriamojo, ar jis matė žodį, ar spėjo jį pajusti?
** Objektyviai – pateikti informacijos vienetą ir jį akimirksniu užmaskuoti. Tada prašoma nuspręsti, ar dirgiklis jau buvo pateiktas, ar ne. Jei jis negali atsakyti į klausimą – negali skirti tarp bandymų, kai dirgiklis buvo pateiktas ir kai ne – vertinama, kad informacija nebuvo įsisąmoninta.
** Nustatyti, ar dėl dirgiklio poveikio randasi elgesio skirtumų?
FRI- (-GID, -DAY, -SKY)
50 ms maskavimas neleido priskirti prasmės, tiriamieji buvo linkę naudoti draudžiamą žodį "frigid". 150 ms maskavimas leido įvykdyti užduoti (nerašyti "frigid")
Išvesties interferencija
Output interference
* Įprasto Sperlingo rezultatų aiškinimo galima atsisakyti dėl interferencijos reiškinio. Kada tiriamieji mėgina išsakyti vienus informacijos vienetus, pats procesas (verbalizavimas, išvestis) trikdo kitų informacijos vienetų verbalizavimui.
* Esant standartinėms eksperimentinėms sąlygoms, kai tiriamieji mėgina prisiminti informacijos vienetus iš tam tikros masyvo eilutės, arba iš tam tikros kategorijos, kiti informacijos dėmenys prarandami dėl išvesties interferencijos, o ne vien dėl prarasto laiko.
Echoninė (atgarsio) atmintis
* Echoninė atmintis. Apima daug jos ypatybių: garsumas, rimtas, dažnis, vieta. Pačia bendriausia prasme klasikiniai atgarsio atminties tyrimai yra analogiški Sperlingo darbams.
* Darwin, Turvey, Crowder: “Žmogaus su trimis ausimis”eksperimentas. Tiriamieji prašomi pasakyti kiek įmanoma daugiau iš visos pateikties arba iš kanalo su užuomina
* Visų dirgiklių pateikties laikas - 1 sekundė , tiriamieji prašomi pasakyti kiek įmanoma daugiau informacijos (į abi ausis patekę garsai buvo girdimi “per vidurį”)
* Atgarsio atmintis ilgesnė – iki 4 sekundžių, plačiausia per pirmą sekundę.
* Glucksberg, Cowan: atkreipti dėmesį į informaciją į vieną ausį ir ignoruoti kitą. Po to paprašyti perkelti dėmesį į kitą ausį. Galėjo nurodyti skaitmenis pateiktus į “nereikalingą” ausį, pateiktus iki 4-5 sek. prieš ženklą.
* Atgarsio atmintis, kaip ir atvaizdžio atmintis, apima bent du etapus ar dėmenis, vieną periferinį, vieną (arba kelis) centrinius. Šių etapų informacijos laikymo trukmė šiek tiek skiriasi (periferinis 150-350 msek., centrinis 2-20 sek.).
* Modalumo efektas: klausai pateiktų paskutinių žodžių atgaminimo nuošimtis yra didesnis, nei pateiktų vizualiai.
* Priedėlio efektas: Paskutinis sąrašo žodis atgaminamas daug blogiau, kai žodžių sąrašas yra su priedėliu (dar vienas dirgiklis, kurio prisiminti nereikia). Esant priedėliui, paskutinis žodis, kurį reikia prisiminti, atgaminamas daug blogiau, nei kai to priedėlio nėra.
Kitos sensorinės atminties rūšys
* Uodžiamoji atmintis – “prustiškasis” požiūris (unikali atmintis – pavieniai tyrimai vis bando paneigti tokį požiūrį)
* Itin skiriasi, yra nepriklausoma nuo kitų atminties rūšių
* Atspari interferencijai – būdingas ilgas informacijos laikymas
Sensorinės atminties funkcijos: Atvaizdžio atmintis
* Informacijos apdorojimas sakadų metu (mirksėjimas?)
* Tariamo judėjimo suvokimas
* Toliau apdorojamas ne pats dirgiklis, o per pirmąsias dešimtąsias sekundės fiksacijos metu susiformavęs vaizdinys
Sensorinės atminties funkcijos: Atgarsio atmintis
* Informacija, slypinti kiekviename mažame kalbos, muzikos ar kitų garsų junginyje būtų beprasmė, jeigu nebūtų garsų konteksto. Atgarsio atmintis, trumpai laikydama garsinę informaciją, suteikia kontekstines užuominas garsinei informacijai suprasti.
* Ekonomijos dėsnis: į nervų sistemą nuolatos patenka astronominis jutiminės informacijos kiekis, o ”aukštesnės eilės” pažinimo sistemų gebėjimas apdoroti informaciją yra ribotas, todėl tik maža dalis jutiminių vienetų gali būti atrinkta toliau apdoroti. Edward Boring: “Suvokimo tikslas yra mastymo ekonomija”
Trumpalaikės ir ilgalaikės atminties skirtumai
* W.James, 1890 teoriniai samprotavimai apie trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį. Pirminė – trumpalaikė, antrinė – ilgalaikė.
* Klinikiniai tyrimai, Milner 1959. Abipusiai hipokampo sutrikimai lemia atminties sutrikimus – seniai įvykę reiškiniai prisimenami gerai, ką tik įvykę – tuoj pat užmirštami. Panašūs duomenys gauti tyriant sergančius Korsakovo sindromu (būdingas chroniškiems alkoholikams); autopsijos duomenys rodo hipokampo ir gumburo pažeidimus.
* Empiriniai tyrimai: Wickelgren (tiriamiesiems balsu pateikdavo raidžių seriją, reikėjo prisiminti kuo daugiau, raides painioja pagal tarimą), Conrad (balsu ir vaizdu, informacija vistiek painiojama pagal skambesį). Conrad 1967: nuo gimimo kurti žmonės su vizualiniais dirgikliais, nagrinėjamos klaidos: klaidos kurias galima paaiškinti panašiu į foneminį garsinį kodavimą, ir visos kitos klaidos. Gerai kalbantieji darė daugiau pirmos kategorijos klaidų.
* Baddeley 1966, empiriniai tyrimai: žodžių sąrašai po 5 žodžius kiekviename, informacija keičiama pagal foneminį panašumą. Visi arba fonetiškai panašūs, arba semantiškai panašūs, arba visai skirtingi. Daugiausia klaidų fonetiškai panašių žodžių sąrašuose. Tyrimai išplėsti ir ilgalaikei atminčiai (10-15 žodžių), darytos analogiškos klaidos.
* Ebbinghaus, pradžios ir naujumo efektai
Verbalinė trumpalaikė atmintis
* ~7 elementai ("chunks")
* ~45 sekundes
* pirminis kodas foneminis, silpnesnis semantinis komponentas; vietos kodas silpnesnis už semantinį (foneminis, semantinis, vietos)
* informacija prarandama dėl nykimo, interferencijos ir nesėkmingo diskriminavimo
* ilgesni žodžiai trumpiau prisimenami
* į trumpalaikę atmintį automatiškai patenka kartojami dalykai (net jei į juos tik atkreipiamas dėmesys omenyje, netariant nieko)
Trumpalaikės atminties trukmė ir apimtis
* Bandymas įsiminti telefono numerį; jei bandant įsiminti dėmesys nukreipiamas kitur, numeris iš trumpalaikės atminties išnyksta.
* Browno-Petersonų paradigma. Bandymas plius įvairių trukmių trikdanti užduotis, tiriama kaip gerai atkuriama trigrama (kuo ilgesnė trikdanti užduotis, tuo blogiau prisimena; po 18 sek - 12% informacijos)
* Informacijos išnykimas iš trumpalaikės atminties gali būti susijęs su interferencija. Ar rezultatams įtakos ji galėjo turėti įtakos? Waugh ir Norman mėginio (probe) metodika. Skaičių eilė, po garsinio signalo reikėjo įvardyti, kuris skaičius eina po nurodyto skaičiaus (mėginio) atkūrimui takos turėjo tik skaitmenų skaičius tarp mėginių, didėjant skaitmenų skaičiui, teisingo atsakymo tikimybė mažėjo, kintant greičiui rezultatai nesikeitė. Tyrimas rodo retroaktyvios interferencijos buvimą – naujesnė informacija neigiamai paveikė esančios trumpalaikėje atmintyje informacijos laikymą. Tirta ir proaktyvi interferencija (Keppel, Underwood) (kai senesnė informacija trikdo vėliau pateiktos informacijos atkūrimą), naudotas skaičiavimas.
* Millerio stebuklingasis skaičius – laikomos informacijos kiekis yra atvirkščiai proporcingas informacijos laikymo trukmei. Kuo mažiau informacijos vienetų, tuo ilgiau jie laikomi (mažesnė interferencija). Vienas žodis gali likti atmintyje iki 30-45 sekundžių, vengiant pro- ir retrointerferencijos.
Trumpalaikės atminties kodai
Sensorinės atminties kodai: Fizinis kodas, semantinis kodas, lankstesnis fizinis kodas. Trumpalaikėje atmintyje informacija saugoma garsiniu pavidalu (daromos foneminio kodo klaidos: skamba taip pat, rašoma skirtingai).

Regimasis
Semantinis
Vietos
Trumpalaikės atminties kodai: regimasis
* Regimasis kodas. Posner, 1969. Tiriamiesiems vienu metu arba nuosekliai pateikiamos dvi raidės, raidės gali būti identiškos (AA), turėti tokį pat vardą (Aa) arba skirtingos (AB, Ab). Ar raidės tokios pat ar ne, nurodoma spaudžiant skirtingus mygtukus. Svarbiausias kintamasis – reakcijos laikas. Trumpiausias – kai toks pat vardas, bet nevienodos raidės (~80 msek). Kai tarp vienos ir kitos raidės apie porą sekundžių, reakcijos laikas sumažėjo iki 20 msek. Identiški dirgikliai sulyginami pagal fizinę formą, jei ji sutampa, ji nebenagrinėjama. Kai raidės skirtingos formos, pirma reikia joms suteikti vardą, tik tada nuspausti mygtuką – informacija, nors ir trumpai, išlaikoma regimuoju pavidalu.
* Gal informacijos apdorojimas įvyko sensorinėje atmintyje? Jei maskavimas įtakos nedaro, vadinasi trumpalaikėje atmintyje. Jei vizualiai nepateikiama pirmoji raidė, rezultatai gaunami analogiški, vadinasi sukuriamas ir pirmosios raidės vizualinis kodas.
* Mintinis figūros pasukimas – reakcijos laikas tiesiog proporcingas dirgiklių pasukimo kampui, dirgiklius turi sulygiuoti.
Trumpalaikės atminties kodai: semantinis
Informacija koduojama ne tik garsiniu ir regimuoju kodu, bet ir semantiniu kodu. Wickens et al., 1963. 4 stadijos, kiekvienoje po tris šunų pavadinimus, distraktoriaus užduotis, atgaminimas. Vienai grupei 4 stadijoje trijų gėlių pavadinimai, kontrolinei – vėl šunų. Kontrolinė grupė vėlesnes triadas prisimindavo prasčiau, eksperimentinė grupė triadas prisiminė geriau, vadinasi nebuvo semantinės interferencijos - išsilaisvinimas nuo proaktyvios interferencijos.
Trumpalaikės atminties kodai: vietos kodas
Trumpalaikėje atmintyje fiksuojami ir vietos kodai, silpnesni nei tapatumo kodai (tipas), bet neginčijamai egzistuoja. (prisiminimas kuriame sąsiuvinio puslapyje informacija yra)
Panašumo interferencija trumpalaikėje atmintyje
trumpalaikėje atmintyje pasireiškia foneminė interferencija, ilgalaikėje - semantinė interferencija (rezultate mažėja atminties trukmė)
Grupavimas trumpalaikėje atmintyje
* grupavimas - dalijamas į grupes pagal panašumą (regimąjį ar semantinį)
* ritmas - akustinis grupavimas (jei maskavimas nėra ritmingas, jo poveikis kur kas mažesnis)
Žodžių ilgis trumpalaikėje atmintyje
kuo žodžiai ilgesni (reikia daugiau laiko juos ištarti), tuo atminties trukmė mažesnė - time-based word-length effect. Įtakos turi ir raidžių kiekis, ir tarimo sudėtingumas. Mišrus sąrašas (trumpų ir ilgų žodžių) atsimenamas geriau, negu vidurkis tarp ilgų ir trumpų žodžių.
Užmiršimas trumpalaikėje atmintyje
* Išnykimas
* Interferencija
* Skyrimo nesėkmė
* Konsolidavimo nesėkmė
* Modalumo efektas
* Priedėlio efektas
Užmiršimas trumpalaikėje atmintyje: Išnykimas
ši priežastis susijusi bent jau su interferencija, tyrime nuo jos reikia atsiriboti. Conrad: tiriamieji paprašyti atkurti informacijos vienetus greitai ir lėtai (vieną per dvi sekundes). Interferencijos sąlygos buvo išlygintos, bet ilgesnis informacijos laikymo intervalas pablogino informacijos atkūrimo charakteristikas.
Užmiršimas trumpalaikėje atmintyje: Interferencija
* Interferencija: jeigu informacijos eilė didelė (pvz. 10 vienetų), tai viršijantys trumpalaikės atminties apimtį vienetai sukels interferenciją ir trikdys informacijos laikymą. Jeigu eilė telpa į trumpalaikę atmintį, rodikliai geresni. Jeigu sudarome idealias sąlygas, informacijos laikymo trukmė ilgėja iki 30-45 sekundžių.
* Išvesties interferencija: vieno informacijos vieneto išsakymas balsu trikdo kito informacijos vieneto laikymą.
Užmiršimas trumpalaikėje atmintyje: Skyrimo nesėkmė
* Skyrimo (diskriminacijos) nesėkmė: tam tikra informacijai iš atminties prisiminti dažnai prireikia užuominos. Vienos užuominos gali būti tinkamos, kokybiškos, kitos gali niekaip nepadėti prisiminti. Nairne 1990. A. Gull house tree light rose boy lamp: is it raining outside? B. Gull house tree light rose boy lamp: chair dog sand game. Užuomina – prasmingas sakinys, jis nebus panaudojamas atsitiktinių daiktavardžių sekos prisiminimui. Užuominos perkrova (cue overload): užuomina nepadeda išskirti prasmingos ir neprasmingos informacijos.
* Vietos, laiko užuominos
Užmiršimas trumpalaikėje atmintyje: Modalumo ir priedėlio efektai
Paskutinis elementas sekoje prisimenamas žymiai geriau už kitus. Efektas negalioja regimajai informacijai, neaišku kodėl.
* Jeigu sekos pabaigoje pateikiama nereikalinga informacija, priešpaskutinis vienetas prisimenamas prasčiau.
* Ryškiausias apdorojant kalbinę informaciją (balsiai turi poveikį, priebalsiai - ne).
* Tokia pat tyrimo schema su garsu “baaa”, vienu atveju pateikiamu kaip žodis, kitu – kaip gyvūno garsas. Rezultatai: žodžio atveju kreivė pakyla (nėra priedėlio), triukšmo atveju kreivė nekyla (nėra priedėlio).
Informacijos perkėlimas į ilgalaikę atmintį: kartojimas
* Paprastas, mechaniškas kartojimas yra neveiksmingas. Craik, Watkins: tiriamiesiems pateikiamas žodžių sąrašas, prašant atkurti paskutinį sąrašo žodį, kuris prasideda ta pačia iš anksto nurodyta raide ir laikyti jį atmintyje, kol bus pateiktas kitas žodis, prasidedantis nurodyta raide. Po to netikėtai paprašyta prisiminti kuo daugiau žodžių iš visų sąrašų. Paaiškėjo, kad žodžio atkūrimas nepriklausė nuo laiko intervalo, kurį žodis turėjo būti išlaikomas trumpalaikėje atmintyje.
* Dėl palaikančiojo kartojimo pateiktys netampa patvaresnės. Nuoseklus kartojimas – konsolidavimas (informacijos sąrangos kūrimas). Mnemoninės priemonės
Informacijos perkėlimas į ilgalaikę atmintį: mnemonika
* Kategorinių klasterių sudarymas (grupavimas)
* Interaktyvūs vaizdiniai (vaizdinių siejančių reikiamus įsiminti žodžius, sudarymas)
* Susietų žodžių sistema (naujų su žinomais žodžiais)
* Vietų metodas (žodžių išdėstymas pažįstamoje erdvėje) - loci
* Akronimas (VUPSA)
* Akrostichas (paprastai eiliuotas kurio eilučių pradinės raidės sudaro žodį ar posakį)
* Raktažodžio sistema (naujo žodžio skambesį sudaro ryšį su žinomu žodžiu)
Informacijos perkėlimas į ilgalaikę atmintį: REM miego svarba
* Didelė reikšmė atminties procese tenka miegui, ypač REM. Reikšmė paaiškėjo gyvūnų tyrimuose. Amono ragas aktyvus tampa ir REM miego metu.
* Budrumo metu ir REM miego metu naujoji žievė siunčia naujai įgytą informaciją į Amono ragą, o acetilcholinerginės nervų sistemos dalys išlaisvina acetilcholiną ir blokuoja hipokampo ryšį naujajai žievei. Lėto miego metu kai acetilcholino lygis yra žemas, o hipokampo grįžtamasis ryšys naujajai žievei vėl veikia, laikyta Amono rage informacija sugrąžinama į naująją žievę. Acetilcholino išleidimas į naująją žievę valdo informacijos tėkmę iš hipokampo į naująją žievę.
* Amono ragas yra tarsi greito mokymosi sistema. Jis išlaiko naują patyrimą iki pastarasis yra asimiliuojamas į smegenų naujosios žievės pateikčių sistemą. Tačiau jo vaidmuo nėra absoliutus. Žiurkės be hipokampo gali sudaryti paprasčiausias asociacijas, pavyzdžiui tarp kvapų ir pastiprinimų – dar ir tik po vienintelio pakartojimo.
Darbinė atmintis
Sąmonės funkcija, išlaikanti objektą dėmesio lauke arba jo pakraščiuose (fringes of awareness).

Visa info būna dviejų būsenų: ilgalaikėje atmintyje (neprieinama sąmoningam aprodorojimui); reprezentuojama sąmonėje info (darbinė atmintis). Skirtumai nuo TA – TA info laikoma pasyviai, o DA yra aktyvi, t.y. kiekvienu laiko momentu DA laikoma info yra aktyvi [pagrindinis skirtumas].
Darbinė atmintis - aktyvi atminties sistema (funkcija), kuri atsakinga už laikiną informacijos išlaikymą arti sąmoningo žinojimo ir kartu vykstantį tos informacijos apdorojimą. Neatsiejama nuo TA ar IA.
Bendros darbinės atminties struktūros
* Žodinę ir regimąją erdvinę saugyklą;
* Informacijos kodavimą;
* Pastangų reikalaujantį informacijos atkūrimą iš IA;
* Strateginių procesų priėmimą ir patvirtinimą;
* Vykdomuosius ir dėmesio procesus.
Darbinės atminties funkcijos
* Remia žmogaus informacijos apdorojimą, užtikrindama sąveiką tarp suvokimo, TA, IA ir į tikslą nukreiptų veiksmų
* Yra labai svarbi sąmoningam informacijos apdorojimui – leidžia informacijos pateiktims vadovauti sprendimų priėmimui ir išreikštam elgesiui
* Vienas pamatinių mąstymo ir mokymosi procesų – leidžia sieti mąstymo turinį, mokytis.
Darbinė atmintis ir trumpalaikė atmintis
* DA sunku atskirti ne tik nuo TA, bet ir nuo IA, dėmesio.
* DA apimtis iki 20 info vienetų (Anderson), kiti teigia (McElreel [?]), kad 1. Trukmė – iki 20 sec.
* Kai kurie neigia DA egzistavimą ir sieja visa tai su dėmesiu.
* Baddley, 1986 tyrimas: tiriamieji turėjo išklausyti ir per visą laikymo intervalą kartoti žodinių elementų grupes (žodinė TA užduotis) ir 2) atlikti atskirą pažinimo užduotį. TA įvairiomis sąlygomis iš viso pateikti 0, 3, 6, 8 dėmenys. Taigi, tiriamieji galbūt girdėdavo tris atsitiktiius žodinius dėmenis ir tada juos kartodavo, tuo pačiu atlikdami pažinimo užduotį. Pažinimo užduotis apėmė reasoning, kitų dėmenų įsiminimą, aritmetinius veiksmus, prozos kūrinio suvokimą. Rezultatai parodė, kad informacijos vienetų laikymas TA gali sukurti nedidelius kitos pažinimo užduoties atlikimo sutrikimus – tačiau nieko tokio, ko buvo galima tikėtis, jei abi užduotys remtųsi tais pačiais DA pajėgumais.
Darbinės ir trumpalaikės atminties palyginimas
* DA:
** Aktyviai apdoroja informaciją
** Mažiau priklauso nuo informacijos srities
** Savaime aktyvuoja IA laikomą informaciją
** Turi valdymo funkcijų
** Veikia itin besiremdama IA struktūromis
** Laiko įvairių pažinimo procesų produktus
** Labiau susijusi su aukštesniais pažinimo procesais (mąstymu, vaizduote) ir akademiniais pasiekimais

* TA:
** Pasyviai laiko informaciją
** Priklauso nuo informacijos srities
** Sąmoningai valdo reikiamos informacijos atkūrimą iš IA
** Neturi valdymo funkcijų
** Gali veikti nepriklausomai nuo IA
** Laiko pirmiausia iš aplinkos ateinančią informaciją
** Mažiau susijusi su aukštesniais pažinimo procesais ir akademiniais pasiekimais
Darbinė atmintis ir dėmesys
* Aktyvuota informacija, kuri šiuo metu yra dėmesio centre;
* Aktyvuota informacija, kurios šiuo metu nėra dėmesio sutelktyje (buvo atkreiptas dėmesys šiek tiek anksčiau).
* Dėmesį aktyviai galime skirti tik vienam informacijos kanalui, informacijos kiekis, kurį įmanoma apdoroti priklauso nuo to kanalo ypatumų.
* Taigi, dėmesio ir DA santykis – šioje atmintyje info yra dvejopa
Dehn darbinės atminties apibrėžimas
Darbinė atmintis – iš TA ir IA paimtos informacijos valdymas, manipuliavimas ja ir tos informacijos keitimas
Pirminis darbinės atminties modelis (Baddeley, Hitch)
Fonologinis kontūras, vizualinė erdvinė užrašinė (pavaldūs elementai), centrinis vykdytojas. Dar yra epizodinė saugykla minima tolesniuose darbuose – 4 modelio dėmuo.
Fonologinis kontūras
* Baddeley (1999). Fonologinis kontūras – sistema, kurią evoliucija išplėtojo išmokti kalbai (gimtajai). Plg. Noam Chomsky – gimstame su tam tikromis struktūromis, kurios leidžia išmokti kalbos.
* Į jį patenka garsinė kalbinė info, o negarsinė nekalbinė info patenka į artikuliacinio kartojimo elementą (tą info turime ištarti) [subvokalinis lygmuo].
* Empiriniai tyrimai, įrodantys kontūrą (Conrad, Hull (1964). Fonologinio panašumo efektas): Tiriamieji daro daugiau klaidų, jei reikia tam tikra tvarka atkurti panašiai skambančius kalbos garsus, palyginus su nepanašių garsų atkūrimu.
* Gatherole, Badeley (1989): Tyrė vaikus, kurių žodynas ir skaitymo įgūdžiai bent dviem metais atsiliko nuo jų bendraamžių (nors motorinis intelektas toks pat). Buvo nustatyta, kad šiems vaikams ypatingai sunku pakartoti eksperimentatoriaus tariamus pseudožodžius, jų DA apimtis, nustatyta pagal verbalinę medžiagą, irgi buvo labai maža. Šių vaikų blogą kalbinę atliktį esą sąlygojo fonologinio kontūro sutrikimai.
* Gatherole, Baddeley (1990): Penkiamečiai vaikai buvo mokomi pavadinti žaislines pabaisas naujais vardais. Vieni vardai vaikams buvo žinomi, pavyzdžiui, Michael, o kiti nežinomi, tarkim, Pykle. Vaikai, kurių pseudožodžių pakartojimo rodikliai buvo aukštesni, greičiai išmoko naujų vardų, nei to paties intelekto vaikai su žemesniais pakartojimo rodikliais.
Regimoji erdvinė užrašinė (visuospatial sketchpad)
* Joje laikoma ir apdorojama regimoji ir erdvinė informacija.
* Informacijos apdorojimas mokantis skaityti ir skaitant.
* Brooks (1978): Tiriamieji privalėjo įsivaizduoti žvilgsnio judėjimą pagal raidės kontūrą pradedant nuo apatinio kairiojo taško ir nusakyti kampus vienu iš dviejų atsakymų:
** „taip“, jei kampą sudaro arba raidės apatinė, arba viršutinė linija, ir
** „ne“, jei tarp kampą sudarančių tiesių nėra minėtų linijų.
* Tiriamieji turėjo atsakyti arba žodžiu, arba nurodydami atspausdintą žodį.
* Tiriamųjų atliktis buvo blogesnė, kai reikėjo nurodyti žodį, o ne atsakyti žodžiu – kai reikėjo atmintyje išlaikyti vaizdą ir tuo pat metu skaityti.
Centrinis vykdytojas
* Kontroliuoja veiksmus dviem lygiais:
** Alternatyvų planavimo sistema šabloniniu būdu aktyvuoja veiksmų atlikties rutiniškas, savaimes schemas
** Ribotų pajėgumų kontroliuojanti dėmesio sistema gali tiesiogiai aktyviuoti arba slopinti veiksmo schemas – nedalyvaujant alternatyvų planavimo sistemai.

Kategorija sudaro galimybę paaiškinti žmonių, kurių pažeistos smegenų kaktinės skiltys, elgesį.

* Dėmesio funkcijos;
* Veiksmų, informacijos apdorojimo funkcija;
* Atkūrimo iš IA f-ja;
* Tiek sąmoningas, tiek ir nesąmoningas info apdorojimas;
* Klinikiniai duomenys rodo, kad pažeidus kaktines sritis sutrinka info apdorojimas DA (ir organizavimas). Visi info apdorojimo sutrikimai:
* Kaktinės NS dalies pažeidimai – negeba sąmoningai kontroliuoti info apdorojimo;
** Perseveracija – nuolatinis tų pačių info apdorojimo veiksmų kartojimas.
** Dideli info skirstymo ir klasifikavimo sunkumai.
Darbinės atminties pajėgumų modelis
• Just, Carpenter (1992): Darbinės atminties pajėgumus (capacity) dalijasi (nepriklausomai nuo informacijos srities) dvi pagrindinės funkcijos:
o Informacijos apdorojimo funkcija;
o Informacijos laikymo funkcija.
• Atmintis yra darbas. Jei išteklių pakanka, galime vienu metu atlikti ir kitą pažintinę užduotį.
• Fodoro: informacijos apdorojimas suprantant prozos kūrinio ištrauką gali būti modulinis.
• Ferreira, Clifton (1986) – modulinio pobūdžio info apdorojimas DA. Taigi, apdorojant info DA, egzistuoja savitos, viena su kita nesusijusios posistemės atskiroms žinių sritims.
The defendant examined by the lawyer shocked the jury.
The evidence examined by the lawyer shocked the jury.
• Skaitymas ties dviprasmiu žodžiu sulėtėja. Semantinė informacija, prieinama tiriamiesiems, nepadėjo suprasti dviprasmiško veiksmažodžio – semantinė informacija nesąveikavo su sintaksės informacijos apdorojimu. Žmogui sunku susieti prasminę ir sakinio sandaros informaciją.
• Just, Carpenter (1992)
o Suskirstė tiriamuosius į įgudusius ir neįgudusius skaitytojus.
o Neįgudę tiriamieji sulėtino skaitymą skaitydami tiek dviprasmiškus, tiek ir nedviprasmiškus sakinius. Įgudę skaitytojai sulėtino tik dviprasmiškų sakinių skaitymą. Skaitytojams, turintiems išlavintų supratimo įgūdžių, semantinio apdorojimo rezultatas buvo susietas su sintaksės informacija. Jie galėjo matyti, kad veiksmažodis turėjo būti pasyvus ir jų skaitymas nesulėtėjo. Skaitytojams su ganėtinai ribotais skaitymo pajėgumais, jų užteko tik vienai informacijos sričiai apdoroti, ir pajėgumų, reikalingų užtikrinti sričių tarpusavio sąveikai, neliko. Dėl to semantinė informacija neturėjo įtakos sintaksės informacijos apdorojimui.
• Apibendrinant, Just ir Carpenter pajėgumų modelis:
o Dėmesio ribotumai susiję su DA apdorojimo išlaikymo pajėgumais;
o Egzistuoja pajėgumų sritys;
o Kiekvienoje srityje pajėgumai yra bendri apdorojimo ir išlaikymo funkcijoms;
o Kompetencijos skirtumai atspindi individualius apdorojimo pajėgumų kiekybinius skirtumus atskiroje srityje.
Darbinė atmintis, kaip itin aktyvuotas IA turinys
Cowan N. (1999): Darbinė atmintis apima du pagrindinius dėmenis:
* IA turinį, kuris yra itin aktyvuotas ir dėl to patenka į dėmesio sutelktį;
* IA turinį, kuris yra aktyvuotas aukščiau pradinio lygmens, tačiau nėra dėmesio sutelktyje.
Prieangio (buferio) kategorija
Trumpalaikės atminties prieangiuose laikomos:
* Darbinės atminties užuominos atkurti informaciją iš trumpalaikės atminties;
* Darbinės atminties užuominos atkurti informaciją iš ilgalaikės saugyklos.

Išskirtinė atmintis saugo specifišką tam tikrai sričiai informaciją (šachmatininkas gali įsiminti figūrų išdėstymą iš vieno žvilgsnio).
Skirtumas tarp ekspertų ir pradedančiųjų informacijos atkūrimo priklauso nuo IA turinio sąrangos ir lygiagrečių įvykių, pasireiškiančių atkuriant informaciją iš IA. Gera informacijos sąranga – tai, kas paprastai vertinama kaip dideli DA pajėgumai, o prasta organizacija (taip pat prastos užuominos) lemia mažų pajėgumų DA.
Integruotas darbinės atminties modelis
* DA yra labiau susijusi su IA – pirminė DA paskirtis yra IA informacijos atkūrimas, kodavimas, perstumdymas.
* DA yra nepriklausoma, atskira sistema (nuo TA ir IA), kurioje slypi abiejų atminties blokų informacinis darinys, bet jis yra nepriklausomas. (Baddeley modelis vadinamas tradiciniu.) TA gali savaime koduoti informaciją ir pervesti ją į IA. IA gali savaime aktyvuoti ir atkurti reikiamą informaciją.
* BET, tiek IA, tiek ir TA funkcionuoja pasyviai – nereikia DA, info gali apdoroti savaime. O DA yra aktyvi.
* DA telpa 1 (McElree, 2005) – 20 (Anderson, 1983) informacijos vienetų, trukmė 18-20 s. Visgi, trukmės įvertinimas įvairuoja, priklausomai nuo požiūrio – kaip TA dalis iki 45 s, jei IA – neribotai.
* Dauguma tyrėjų sutaria, kad darbinei atminčiai galėtų būti atskiras modelis, bet jį būtų sunku empiriškai pagrįsti. Yra tik silpna koreliacija tarp TA klausai ir DA, todėl tai iš esmės skirtingos struktūros.
* DA reikia skirti nuo centrinio procesoriaus (vykdomųjų procesų).
* DA – viena iš pažinimo procesų grupių, kurią turėtų kontroliuoti platesnė ir aukštesnė vykdomoji sistema. Kenčiantieji nuo ADHD gali susidurti su dideliais sunkumais dėl platesnių vykdomųjų procesų apskritai, bet gali turėti normaliai veikiančią DA.
Integruotas darbinės atminties modelis: TA ir DA
TA struktūros ir procesai yra pasyvūs, trumpi, automatiniai, o DA – aktyvi, sąmoninga. TA – neįsisąmoninti informacijos apdorojimo procesai,
** TA priklauso nuo informacijos pavidalo – modalumo, o DA nepriklauso.
Integruotas darbinės atminties modelis: DA ir IA
Labiausiai susijusios yra DA ir IA, bet tradicinis požiūris į atmintį yra modulinis, kur info prieš patekdama į IA turi pereiti DA – senstelėjęs. Informaciją galime įsiminti be DA, jei užduotis nėra sudėtinga, esame ją įvaldę, apdorojimas apsiribos savaiminiais procesais. DA naudojame, kai reikia sąmoningų, valingų pastangų informacijos apdorojimui.
** DA susijusi su visomis IA struktūromis, ypač su semantine IA. Kai informacija patenka į TA, DA tą informaciją iš karto koduoja pervedimui į IA. Informacijai esant TA, IA iškart siunčia signalus į TA sieti informacijai.
Integruotas darbinės atminties modelis: Vykdomieji DA procesai ir centrinis procesorius
Šiame modelyje susiję, bet nėra tas pats. Baddeley „centrinis procesorius“ – tik dalis DA – tai nėra visa darbinė atmintis, joje yra ir su info laikymu susiję procesai – DA operacijos. DA nėra sudaryta tik iš operacijų. Įrodyti, kad informacija yra neįsisąmoninta galima tik tada, kai ta informacija nedaro įtakos sprendimams.
Darbinės atminties operacijos (be vykdomųjų)
* Informacijos kodavimas į IA, pavyzdžiui, semantinis informacijos kodavimas.
* Naujos informacijos susiejimas su esamomis IA pateiktimis.
* Informacijos keitimas, pavyzdžiui, regai pateiktos informacijos žodinis įrašymas.
* Daugiapakopis skaičiavimas.
* Dalinių skaičiavimo produktų laikymas iki skaičiavimo.
* Sąmoninga, kryptinga informacijos, laikomos IA paieška.
* Naujų atminties pateikčių kūrimas.
* Susijusios informacijos grupavimas į grupes ir kategorijas.
* Bet kokios kitos procedūros arba strategijos, kurios apima manipuliavimą informacijos vienetais ar naują jų derinimą.
Integruoto DA modelio dėmenys: Fonologinė TA
• Fonologinė TA – pasyvus TA dėmuo, kuris trumpai laiko su kalba susijusią informaciją fonologine forma. Fonologinė TA atmintis nuolat gauna informaciją iš atgarsio atminties ir automatiškai suaktyvina susijusius IA dėmenis, pavyzdžiui, fonologiškai panašius informacijos vienetus. Fonologinė TA iš esmės tas pats, kas fonologinis kontūras.
Integruoto DA modelio dėmenys: Fonologinė TA
• Fonologinė TA – pasyvus TA dėmuo, kuris trumpai laiko su kalba susijusią informaciją fonologine forma. Fonologinė TA atmintis nuolat gauna informaciją iš atgarsio atminties ir automatiškai suaktyvina susijusius IA dėmenis, pavyzdžiui, fonologiškai panašius informacijos vienetus. Fonologinė TA iš esmės tas pats, kas fonologinis kontūras.
Integruoto DA modelio dėmenys: Regimoji erdvinė TA
• Regimoji erdvinė TA – dar vienas pasyvus trumpalaikės atminties dėmuo, kuris trumpai laiko regimąją (objektus ir spalvas) ir erdvės (vietą ir kryptį) informaciją. Regimoji erdvinė informacija yra atnaujinama automatiškai ir nuolat, keičiantis aplinkos objektams ir dėl dėmesio sutelkties pokyčių.
Integruoto DA modelio dėmenys: Žodinė DA
• Žodinė DA – DA operacijų kompleksas, kur vyksta žodinės medžiagos analizė, manipuliavimas ir transformacija. Viena pagrindinių žodinės DA funkcijų – išskirti reikšmingas pateiktis, kurios atitinka fonologinės TA perimtą fonologinę informaciją. Žodinė DA apima elementus ir iš TA, ir iš IA, įskaitant aktyvuotus IA elementus ir struktūras.
Integruoto DA modelio dėmenys: Vykdomoji DA
• Vykdomoji DA skiriasi nuo bendrųjų vykdomųjų procesų, nes ji apribota tik atminties sistemų valdymu (panašu į Baddely centrinį vykdytoją). Vykdomoji DA pasireiškia, kai užduotis reikalauja derinti informacijos laikymą ir apdorojimą. Vykdomoji DA taip pat kuria strategijas, kurios padidina TA apimtį ir vadovauja IA laikomos informacijos atkūrimui. Vykdomoji DA nepriklauso nuo informacijos srities ir pati neturi jokių informacijos laikymo pajėgumų: DA pajėgumus lemia DA operacijų komponentas.
Integruoto DA modelio dėmenys: Atkūrimas iš IA
• Atkūrimas iš IA – žymi sąmoningą, kryptingą informacijos, laikomos IA, paiešką. Atkūrimas iš IA yra DA funkcija (ne IA funkcija), kuri gali būti laikoma DA dėmeniu ir skirta vertinimo bei intervencijos tikslams. Šiam dėmeniui nepriklauso automatizuotas informacijos iš IA atkūrimas, kuris vyksta paprastai iš karto ir nesąmoningai.
Integruoto DA modelio dėmenys: DA operacijos
• DA operacijos sudaro visos DA nevykdomojo pobūdžio funkcijos, įskaitant informacijos manipuliavimą, kodavimą, keitimą, įrašymą ir atkūrimą. DA operacijos keičia ir pertvarko informacijos elementus, perimtus iš TA ir IA saugyklų.
Integruoto DA modelio dėmenys: Aktyvuota IA
• Aktyvuota IA – didelis neseniai aktyvuotų IA elementų ir struktūrų telkinys, prie kurio DA turi sparčią prieigą. Daugelis telkinio informacijos vienetų yra aktyvuoti automatiškai trumpalaikės atminties. Jei kažką atsimename savaime iš IA, tai apsiėjo be darbinės atminties.
Integruoto DA modelio dėmenys
• Fonologinė TA
• Regimoji erdvinė TA
• Žodinė DA
• Regimoji erdvinė DA
• Vykdomoji DA
• Atkūrimas iš IA
• DA operacijos
• Aktyvuota IA
Vaizdinės ir sąvokų santykių pateiktys
* Žymėjimas gali būti:
** Vaizdinys
** Sakinys
** Propozicija

* Reprezentacija = atvaizduotė + pateiktys + vaizdiniai
* Kas yra reprezentacija – neaišku:
** Vienos rūšies kodas – vaizdinys;
** Dvigubo kodo hipotezė – informaciją laikome ir koduojame;
** Trečios rūšies kodai – atsisako pateikties.

* Žymėti, reprezentuoti, simbolizuoti – kai to daikto/objekto/reiškinio realiai nėra.
* Kosslyn (1994) Reprezentacija – informacijos kodavimas arba žymėjimas, siekiant užtikrinti veiksmingą tos informacijos laikymą ir apdorojimą.
* Dilema: ar pateiktis egzistuoja, kokia jos forma? Nuomonių įvairovė: vaizdiniai, reprezentacijos, kodai.
Žmogaus patyrimas reprezentacijų lygmenyje
* Gardner (1987). Reprezentacijų klausimo sprendimas leistų žmogaus patyrimą nagrinėti reprezentacijų lygmenyje:
** Paaiškinti, kodėl skirtingas elgesys pasireiškia vienodomis situacijomis, o panašus elgesys skirtingomis situacijomis;
** Leistų stebėti mąstymo įforminimo ir ribojimo pobūdį;
** Priartintų šiuolaikines technologijas prie žmogaus pažinimo efektyvumo.
** Neatsakytas reprezentacijų (kodo) klausimas suteikia peno neobiheiviorizmo, kitų psichologijos krypčių, neigiančių vidinio pasaulio pažinumą, kritikai. Technikos laimėjimai, lyginant su žmogaus pažinimo galimybėmis, yra gana kuklūs.
Recall and recognition memory
Recall - be stimulo, detaliai; recognition - su stimulu, užtenka bendrų bruožų. Kuo dažniau pasitaiko stimulas, tuo jį lengviau recall (recollection) ir sunkiau recognize (familiarity).
Vaizdinės ir sąvokų santykių reprezentacijos
* Vaizdinių (analoginių) ir propozicinių (analitinių) pateikčių dichotomija.
* Roger Shepard, Jackuelyn Metzler (1971) – manė, kad žmonės vaizdus sukioja – RL susijęs su pasukimo kampu, BET nebuvo skirtumo tarp pasukimo 2 arba 3 dimensijose.
* Aiškinimas: žmogaus evoliucija, kartu ir pažinimo vystymasis, vyko tam tikroje aplinkoje, kuriai būdingos tam tikros ypatybės – 3D, Euklidinė plokštuma, homogeniškai vienodai kintanti aplinka, todėl tokius rezultatus lėmė mūsų fizinė terpė, patyrimas – dėl savo patyrimo apdorojame stimulus sukdami – sukimas ilgina RL.
Vaizdinio funkcinio atitikmens hipotezė
* Shepard (1982). Vaizdiniai nėra tapatūs regimojo suvokimo (tikrovės) vaizdiniams, bet yra tapatūs funkcine prasme, nes su jais galime atlikti tuos pačius veiksmus kaip ir su tikrais vaizdais. Nėra tvirtų hipotezės empirinių patvirtinimų.

* Frost (1972); patvirtina hipotezę.
** Tiriamiesiems pateikė 16 piešinėlių seriją.
** Po 15 min vėl buvo pateiktas piešinėlis, ir tiriamasis, spausdamas vieną iš dviejų mygtukų, kiek galima greičiau turėjo nurodyti, ar piešinėlyje pavaizduotas objektas jau buvo anksčiau pateiktas ar ne.
** Tiriamieji greičiau reagavo į identiškus dirgiklius, nei į dirgiklius, kurie skyrėsi nuo originalo kryptimi.
** Takano, 1989: ar vaizdinys atitinka originalą, ar yra veidrodinis jo atspindys.
** Kritika: Cohen et al. (1993) – Visos tradicinės užduotys, netgi ir veidrodinio atspindžio tikrinimas, gali iššaukti psichinę rotaciją, gali ir nesukelti jos. Priežastinis veiksnys nežinomas
Erdvinė transformacija ir reakcijos laikas
* Shepard (1982): Vaizdiniais manipuliuojame suprasdami, girdėdami kalbą. Du sakinius, kuriems nereikia erdvinės transformacijos (ožkai reikia apsisukti), apdorojame greičiau, nei tiems, kuriems reikia: A1 ir B2 arba A2 ir B1:
** A1 Šuo vijosi ožką
** A2 Šuo susidūrė su ožka
** B1 Ožka įspyrė šuniui
** B2 Ožka dūrė šuniui
Kompiuterinis reprezentacijų modelis
* Stephan Kosslyn (1994)
* Niekas neabebjoja, kad žmonės laiko vaizdinius (MRI rodo tas pačias aktyvias sritis, sutrikimai veikia ir suvokimą, ir įsivaizdavimą), klausimas – ar vaizdinys yra reprezentacija, turinti unikalias funkcijas, ar tiesiog vadinamasis epifenomenas, nedarantis įtakos reiškinys. Niekas nekelia klausimo, ar egzistuoja propozicinės reprezentacijos. Nekyla klausimo, ar vaizdiniai yra tik vaizdinės reprezentacijos.

* Svarbiausias klausimas:
** Ar patirtis remiasi vaizduojamosiomis (analoginėmis) reprezentacijomis;
** Ar grindžiama išimtinai propozicinėmis (analitinėmis) reprezentacijomis?
* Teikė pirmenybę analoginėms reprezentacijoms. Savo vaizdinius generuojame specialioje erdvinėje terpėje. Terpė veikia analogiškai vaizduokliui – užtikrina vaizdų ryškumą. Vaizdinys ryškiausias centrinėje dalyje, kai jis didelis – toliname. Įsivaizduojamas taškas keliauja ilgiau (il.gesnis reakcijos laikas), jei įsimintame žemėlapyje atstumas ilgesnis.

* Kosslyn (1994). Jei prašome prisiminti kiškį ir dramblį – laimi kiškis, nes vaizduotėje atliekame tuos pačius veiksmus. Prašoma pažiūrėti į bitės galvą, po to pakasyti drambliui pakaušį. Bites vaizduotėje reikia pritraukti, o dramblį – pastumti, o tam prireikia daugiau laiko. Mintimis eidamas žemėlapiu sugaišti daugiau laiko, jei žemėlapyje yra didesnis atstumas.

* Atmintyje sudaromi homomorfiniai fizinių objektų vaizdiniai, slypi IA, generuota DA ir TA.
** Turinio informacija
** Procedūrinė informacija
** Taisyklės arba komandos, dėl kurių/kuriomis yra manipuliuojama vaizdiniu.
Pylyshin vaizdinių pateikčių modelio kritika
* Pylyshyn (1981) – kritikuoja mintis apie vaizdines pateiktis, visus jų atradimus galima paaiškinti pagal propozicinius kodus (nes atsimenama netiksliai, ne kaip nuotraukoje).
** (Propozicija yra teiginys, aprašas).
** Negalima atmesti propozicinių kodų reprezentuojant informaciją, nes nėra aišku, kas vaizdinį apžiūrinėja, kas suteikia jam vienokią ar kitokią prasmę.
** Jeigu vaizdinys išnyksta, tai pamirštamos jo svarbiausios, reikšmingiausios dalys, o ne atsitiktiniai elementai.
** Žmogus, remdamasis numanomomis žiniomis (tacit knowledge), vadovaujasi nuosekliomis komandomis, kurių skaičius didėja, įterpiant butaforines komandas, lemiančias ilgesnį atsakymo laiką dėl didesnio atstumo.
** Vien tiriamųjų žinojimas, kad vartymas (rotacija) užima daugiau laiko lemia rezultatus – ilgesnį reakcijos laiką. (tyrimais nepatvirtinta!)
** Kognityvusis persmelkiamumas, numanomumas (penetrability):
*** Jeigu reikšmė, kurią objektas suteikia patyrimui, keičiasi ir dėl to keičiasi jo patyrimas, tai funkcija, kuri apibūdina patyrimą, tarkime, vaizdinė reprezentacija, yra kognityviai persmelkiama, numanoma.
** Propozicijos – alternatyva vaizdiniams, jomis informacija koduojama IA (sąvokų santykiai). Dėl propozicijų esame trumpam nepriklausomi nuo numanomų žinių, atsisakome šalutinių kintamųjų. Išpopuliarėjo dirbtinio intelekto tyrimuose.

* Propoziciniai modeliai yra kiek senstelėję, nes:
** Neekonomiški ir pakankamai sudėtingi;
** Labiau remiasi formaliais loginiais samprotavimais ir neatitinka tiriamųjų ataskaitų apie vaizduotės dalyvavimą, sprendžiant užduotis;
** “Kompiuterio metaforos” ribotumai – kompiuterių funkciniai architektūriniai duomenys yra daug aukštesni negu žmogaus, tačiau žmogus uždavinius sprendžia veiksmingiau.
Kosslyn reprezentacijų modelio subsistemos
Dvigubo kodo modelis (dual-coding theory)
* Paivio (1971, 1986): Verbalinę ir neverbalinę informaciją apdoroja funkciškai skirtingos, nors ir susietos sistemos: žodinė ir nežodinė.
* Verbalinė sistema apdoroja informaciją, reikalingą informacijai apdoroti, kita posistemė – rašymui ir skaitymui. Neverbalinė sistema reikalinga koduoti, transformuoti, laikyti informacijai, kita posistemė gali valdyti objektų santykius.
* Verbalinė ir neverbalinė sistemos yra funkciškai nepriklausomos – nesidalina ištekliais. Abi turi posistemių.
* Verbalinių pateikčių sistemos posistemės: kalba, skaitymas ir rašymas.
* Neverbalinės: sensorinės savybės, santykiai tarp tų savybių, galimi mūsų veiksmai su tais objektais.
* Dar egzistuoja atskira posistemė, integruojanti visą sistemą [atskiriems pavidalams/modalumams]
Paivio (1975): vaizdinis ir verbalinis informacijos kodavimas
* Nedarnos, nekoherentiškumo sąlyga – daiktų ir gyvūnų dydžiai kai kuriuose piešinėliuose neatitiko relybės; darna – dydžiai atitiko.
* Pateikus objektų pavadinimus reikia laukti, kad darnos faktorius arba iš viso nepaveiks informacijos laiko, arba jį paveiks labai mažai. Nelabai tikėtina, kad raidžių dydis gali turėti didelę įtaką kodavimui.
* Buvo nustatytas didesnis reakcijos laikas į nedarnius piešinėlius, nei į darnius. Reakcijos laikas į darnius ir nedarnius objektų pavadinimus mažai skyrėsi.
* Tiriamieji vertino, kuris piešinėlis atrodo esantis toliau. Vėl buvo matuojamas reakcijos laikas. Žmonės yra linkę realiai didelį objektą, bet paveikslėlyje pavaizduotą kaip maža, suvokti toliau nei realiai mažą objektą, bet piešinėlyje pavaizduotą kaip didelį. Dirgiklių darnos atveju yra sunku nutarti, kuris objektas yra toliau, kuris arčiau.
* Laikas buvo trumpesnis nedarnių piešinių atveju. Informacija IA buvo užkoduota regimąja forma.
Dvigubo kodo modelio kritika
* Bower (1970) – nei pagrindžia, nei atmeta. Tyrimas buvo atliktas pagal porinių asociacijų metodiką. Trys tiriamųjų grupės gavo skirtingas instrukcijas:
** Viena grupė tiesiog įsivaizdavo žodžius
** Kita grupė turėjo įsivaizduoti mintinį paveikslą, kuriame tarp dirgiklių poros būtų ryšys, pavyzdžiui, „šuo važiuoja dviračiu“
** Trečiajai tiriamųjų grupei nebuvo siūlyta nieko įsivaizduoti.
** Tik įsivaizdavusiųjų ryšį tarp dirgiklių atkūrimas buvo geresnis.

* Anderson, Bower (1973) – kvestionuoja dvigubo kodo modelį.
** Nėra pakankama faktų samprotavimui apie info kodavimą vaizdiniais – ilgalaikėje atmintyje laikomos ne vaizdinių dirgiklių tiesioginės pateiktys, o tų dirgiklių interpretacijų pateiktys (propozicijos).

* Day & Beleza, 1983: žodžių porų atkūrimo užduotyse svarbesni buvo ryšiai tarp objektų realiame fizinėse pasaulyje, o ne pateiktyse.

Nūdienos tyrinėjimuose hipotezė egzistuoja, tačiau nėra iki galo pagrįsta. Dvigubo kodo sistemos trūkumai:
* Nepakankamai paaiškina reprezentavimo procesą.
* Nepakankamai paaiškina dviejų sistemų tarpusavio sąveiką.
* Neatsako į klausimą (kas sergi sargus?), kas mato ir kaip interpretuoja vaizdinius.
Psichiniai reprezentacijų modeliai
* Johnson-Laird (1982) – bendra dirgiklio info pateiktis. Psichiniai modeliai – struktūros, kurias žmogus susiformuoja tam, kad galėtų suprasti ir paaiškinti patyrimą, pavyzdžiui, užfiksuoti santykinę daiktų padėtį aplinkoje, ar suprasti, kaip kyla lėktuvai. Kai kurių pateikčių (ypač iš nežinomų sričių) žmogus gali neturėti.

* Kerr (1983): Prašė tiriamuosius įsivaizduoti įvairaus dydžio objektus. Klausė apie daiktų savybes. Aklieji tokias užduotis atlikdavo lėčiau nei regintieji. Tačiau reakcijos modeliai buvo tokie patys: greitesnis skenavimas, esant trumpesniam atstumui, didesniems objektams.
Konekcionistiniai reprezentacijų modeliai
* Modeliai sudaryti iš daugybės elementarių vienetų, kurie gali būti suprantami kaip neuronų analogijos. Elementai tarpusavyje sujungti ryšiais, kuriuose ir koduojama visa paskirstyta informacija.

* Ryšiai tarp elementų turi tam tikrą krūvį, kuris keičiasi priklausomai nuo:
** Informacinio srauto iš išorės
** Grįžtamojo ryšio iš vidaus
** Taisyklių, pagal kurias elementas generuoja tolesnį krūvį.
* Informacijos kodavimo (pateikties procesą) galima nustatyti, aprašant krūvių, tarp skirtingų elementų pokyčius ir taikant statistiką.
* Lygiagrečių procesų (Parallel Distributed Process) grupė atsisakė pateikties (kodo, reprezentacijos) sąvokos. Tyrinėtojai teigia, kad bet kokia informacija yra skaidoma į sudėtinius krūvius, kurių atspindėjimas modelyje ir lemia bendrą rezultatą – tai, ką vadiname reprezentacija.
Reprezentacijos sąvokos kritika
* Visi reprezentacijų modeliai remiasi prielaida apie užkoduotus simbolius: kodai arba simboliai, pasižymėdami fizinėmis savybėmis, pakeičia realius objektus, manoma, kad iš jų šie simboliai ir gauna reprezentatyvų turinį.
* Nėra aišku, kaip kodai perima reprezentatyvų turinį. Jie pakeičia objektą, bet pakeitimas nėra reprezentavimas.
* Kodavimas negali sukurti naujo reprezentacinio turinio. Jis gali jį tik perimti iš kito simbolio, jau turinčio šį turinį.

Pateiktis (reprezentacija):
* Tyrimai išsiplėtė, atsisakant apsiriboti tik kodo klausimais, imantis reprezentacijų terpės srities, reprezentacijos akivaizdžiai yra tarpdisciplininis ir aktualus įvairių kognityviųjų mokslų tyrinėjimų objektas.
* Vaizdiniai išlieka reprezentavimo proceso dalimi, nėra aišku, ar jie yra elementariausia pateikties forma.
* Propozicijų hipotezė nepadeda išspręsti esminių klausimų – prasmės funkcijų nešėjo ir interpretatoriaus.
Vaizdinio kodavimas atmintyje
* kontūras nustatomas anksčiau už atskiras detales
* padėtis anksčiau už formą
* spalva anksčiau už kitas regimąsias savybes
* spalva ir forma apdorojamos skirtinguose žievės regionuose
Semantinė atmintis
* Semantinės parengties efektas – esame pasiruošę suprasti žodį ar kitą semantinę informaciją, net jei ji apdorota neįsisąmonintai.
* Aibių modeliai
* Semantinių požymių palyginimo modeliai
* Tinklo modeliai
Semantinė atmintis: Aibių modeliai
* Prielaida: Semantinės kategorijos yra reprezentuojamos atmintyje kaip informacijos elementų aibės (klasės).
* Kategorijų pavyzdžių grupės – uosis, beržas...
* Kategorijų požymiai – žievė, lapai...
Semantinių požymių palyginimo modeliai
* Panašu (bet netapatu) į aibių modelius - semantinės kategorijos yra reprezentuojamos atmintyje elementų aibėmis.
* Skirtumai nuo aibių modelių:
** Numatytas tik vienas semantinės informacijos reprezentavimo būdas – per semantinius požymius. Reprezentavimas pavyzdžiais šiame modelyje nėra numatytas.
** Skiriamos dvi požymių rūšys: apibrėžiamieji (svarbesni, leidžia pateikti + suprasti) ir būdingieji (pirmieji trys požymiai yra svarbesni už likusiuosius ir yra apibrėžiamieji)
** Grindžiami semantiniu atstumu.

* Semantinių požymių palyginimo modelių trūkumai:
** Požymiai suabsoliutinami – nėra tokio požymio, be kurio būtų neįmanoma apibrėžti sąvokos (liepsnelė bus liepsnelė ir be kojų, ir be sparno, ir be raudonų plunksnų - visų apibrėžiamųjų požymių).
** Nėra aišku, kurie požymiai yra parenkami sutapimo laipsniui su platesne kategorija nustatyti.
Semantinė atmintis: Tinklo modeliai
* Semantinė atmintis – informacijos vienetų pateikčių (reprezentacijų) tinklas.
* Quillian (1969) Mokytinas kalbos suvokėjas (MKS) (The teachable language comprehender). Sąvokos žymimos susikirtimo taškais – mazgais, jie gali atspindėti dvejopus tarpusavio ryšius:
** Kiekviena sąvoka turi ryšį su platesne. Šis ryšys išreiškia priklausomybės, arba „yra“, santykį.
** Kiekviena sąvoka (mazgas) turi vieną ar daugiau savybių, kurios išreiškia „turi“ santykį.

* Hierarchinis modelis – sudarytas remiantis kognityviąja ekonomija – kiekvienas požymis/daiktas pateikiamas vieną kartą, labiausiai apibendrintu lygmeniu, nekartojama. Tyrimuose RL ilgesnis, jei sąvokos toliau viena nuo kitos.

* Trūkumai:
** Negali paaiškinti dažnų išimčių, kai reakcijos laikas yra mažesnis, kai P kategorijos apimtis yra didesnė, o ne mažesnė (greičiau atsakoma "kanarėlė yra gyvūnas" negu "kanarėlė yra stuburinis").
** Modelis taip pat netinka, prognozuojant reakcijos laiką tikrinant teiginius, kuriuose P kategorija yra ta pati, o keičiama tik S kategorija.
Semantinė atmintis: Propozicijų (sąvokų santykių) teorijos
* Anderson (1976) – Adaptacinės mąstymo kontrolės teorija (AMK) – ankstesnės „žmonių asociacinės atminties“ teorijos modifikacija (Anderson, Bower 1973)
** AMK* (1983)
** AMK-R (1993, 1998)

* AMK:
** Pirmoji propozicijos dalis išreiškia santykį. Santykis dažniausiai yra nusakomas veiksmažodžiais ir būdvardžiais (“PO”).
** Antrą propozicijos dalį sudaro argumentai. Argumentais gali būti veikėjas, recipientas, objektas, laikas ir t.t. (“KATINAS, STALAS”)
* Turėtų būti sietini su epizodine atmintimi, semantinėje atmintyje saugomų propozicijų argumentai užrašomi didžiosiomis raidėmis (Martišiaus iliustracijos).
Semantinė atmintis: Deklaratyvinių žinių pateiktis
* Kai kurie mazgai yra labiau asocijuoti nei kiti. Naujai susiformuojančių ryšių stipris yra nedidelis, bet jei ryšys panaudojamas, stipris didėja.
* Kiekvienu momentu tik nedidelė ilgalaikės atminties mazgų dalis aktyvuota (sužadinta), visi kiti mazgai nėra aktyvuoti.
* Aktyvacija plinta nuo sužadinto mazgo iki pasyvaus, su kuriuo yra ryšys. Kuo stipresnis tarp jų ryšys, tuo didesnė tikimybė, kad aktyvacija plis tarp šių mazgų.
* Aktyvacija ir jos plitimas laipsniškai slopsta.
* Vienu metu gali būti sužadinta ne daugiau kaip 10 (?!) mazgų dėl DA ribotumo – modelio autorių nuomonė; kiti autoriai nurodo 1-20.

* Kintsh (1974). Tiriamiesiems atsiminti buvo pateikti sakiniai, turintys po tiek pat žodžių, bet skirtingą skaičių propozicijų. Tiriamieji daug geriau įsiminė vienos propozicijos sakinius. („Naujakurys rankomis pasistatė trobelę“ – 1 propozicija; „Arklys suklupo ir nusilaužė koją“ – turi 2 propozicijas).
Anderson (1990) Racionalios analizės prielaida
* Žmogaus adaptyvų elgesį dažnai galima prognozuoti, atsižvelgus vien tik į aplinkos faktorius ir į apribojimus, kylančius dėl žmogaus ribotų pajėgumų – evoliucija žmogaus pažinimą padarė racionalų
Semantinė atmintis: Meyer dviejų fazių modelis
* Tiriamiesiems pateikė bendrus teigiamuosius teiginius (visi S yra P) arba dalinius teigiamuosius teiginius (kai kurie S yra P). Reikėdavo kuo greičiau nustatyti, ar teiginys, tarkime, „visi paukščiai skraido“ yra teisingas, ar ne.
* Prielaida apie 2 info apdorojimo etapus:
** Pirmoje informacijos apdorojimo fazėje yra ieškoma aibių, kurios bent iš dalies sutampa su P. Jei nustatoma, kad yra aibių, persikertančių ne tik su P, bet ir su S, šio fakto pakanka įsitikinti, kad teiginys „kai kurie S yra P“ – teisingas, bet nepakanka įvertinti teiginio „visi S yra P“ teisingumo.
** Jei pirmoje dalyje buvo nustatyta, kad S ir P neturi bendrų narių, t.y. nebuvo nustatyta su P ir S susikertančių aibių, galima tvirtinti, kad teiginiai „visi S yra P“, „kai kurie S yra P“ yra neteisingi.
** Tad kai kurie teiginiai patikrinami pirmajame etape, kai kurie tik antrajame etape, kur yra nustatomas tikslus aibių sutapimo pobūdis. Hipotezė, jog teiginių teisingumo patikrinimo laikas bus didesnis, jei patikrinimas reikalauja dviejų etapų, pasitvirtino. („žvirbliai yra baldai“ tikrinama greičiau, negu „žvirbliai yra stalai“).
Plintančios aktyvacijos modelis (MKS modifikacija)
** Nebėra hierarchijos.
** Sužadinimas iš aktyvuoto elemento keliauja į susijusius, jie tampa labiau prieinami.

** Paaiškina, kodėl sakinių „S yra P“ teisingumas greičiau įvertinimas, kai S yra tipiškas P sąvokos narys nei kai S yra netipiškas narys, arba kodėl kai kurie sąvokos nariai dažniau atsimenami nei kiti.
** Nesudėtinga paaiškinti kategorijos dydžio reikšmę reakcijos laikui. Dažniausiai objektų susietumo laipsnis su didesnės apimties kategorija yra mažesnis nei su siauresnės apimties kategorija.
** Gali paaiškinti semantinės parengties efektą (neįsisąmonintas procesas).
Autobiografinė atmintis
* Epizodinė atmintis susijusi su įvykiais, kurie įvyko tik vieną kartą (sakoma, kad susijusi su abstrakčia informacija)
* Bendroji įvykių atmintis apima įvykius, kurie kartojasi.
* Pirmieji tikri autobiografiniai vaiko prisiminimai randasi, kai vaikas pradeda kurti asmeninę istoriją, kuri kaip tik ir apima bendruosius įvykius.
Vaikystės amnezija
* Maži vaikai įvardija fragmentiškų atsiminimų – trumpos scenos be platesnio konteksto laike ir erdvėje.
* Pirmieji atsiminimai siejami su 3 – 3,5 metų amžiumi, BET yra tyrimų, kur siejama ir su 1 gimimo metais ir tik su 8-aisiais.

* Usher, Neisser (1993):
** Nagrinėjo suaugusiųjų atsiminimus apie vizitą pas gydytoją, brolio ar sesers gimimą, senelių mirtį ir šeimos persikėlimą gyventi kitur. Tiriamieji įvykio metu buvo nuo 1 iki 5 metų amžiaus.
** Maždaug pusė iš 2 metų tiriamųjų grupės prisiminė tiek patirtį pas gydytoją, tiek brolio ar sesers gimimą.
** Tiriamieji, kuriems tuo metu buvo 3, 4 ir 5-eri metai, taip pat geriau prisiminė šiuos epizodus, po to likusius du (senelių mirtį ir šeimos persikėlimą).
** Pirmųjų fragmentiškų atsiminimų laikas iš dalies priklauso nuo patyrimų rūšies, ir vienos patirtys prisimenamos su didesne tikimybe nei kitos.
Vaikystės amnezijos priežastys
* Nesudarome epizodinių (faktinių) atsiminimų apie kūdikystę ir ankstyvąją vaikystę.
* Atsiminimai yra sudaromi, bet jų kodai silpni ir ilgai neišsilaiko.
* Yra tam tikrų esminių kokybinių skirtumų tarp pažinimo pirmaisiais gyvenimo metais ir pažinimo vėlesniais metais. Dėl šio skirtumo suaugusiųjų užuominos gali nepasiekti vaikystės įrašų, suaugusiųjų ir kūdikystės kodai gali pakankamai gerai neatitikti.
Vaikystės amnezijos priežastys: Freudas
* Ankstyvieji atsiminimai yra išstumiami.
* Kūdikio atminties sistema yra nesubrendusi, todėl nėra galimybių kurti reguliarius atsiminimus.
* Pasisako už atminties konstruktyvistinį požiūrį – ankstyvieji atsiminimai labai fragmentiški, persmelkti svajonių.
Vaikystės amnezijos socialinės sąveikos teorija
* Nelson (1993)
* Autobiografinė atmintis tampa įmanoma, kai vaikai, suaugusiųjų pavyzdžiu, mokosi kalbėti apie savo patirtį (aukštesnio lygmens naratyvinė struktūra).
* Autobiografinė atmintis pradedama kurti kartu su savasties užuomazgomis.
* Atsiminimams reikia kalbos ir socialinio mokymo. Savastis neatsiejama nuo kalbos.
Vaikystės amnezija: ikikalbinės priežastys
* Bauer (1995)
* Sąvokos ar tam tikras supratimas egzistuoja gerokai prieš kalbos galimybes, net pirmaisiais gyvenimo metais egzistuoja tam tikros abstrakčios sąvokos, sampratos.
* Atminties funkcija, bent jau fragmentiški atsiminimai, tiesiogiai nepriklauso nuo kalbos (vaikas save pažįsta veidrodyje dar prieš pradėdamas kalbėti).
* Mūsų mintys, idėjos – internalizuota kalba, tačiau psichologija tokį požiūrį kvestionuoja. Pirmąją atmintį sieja su regos, klausos, erdvės suvokimu.
Autobiografinės atminties pobūdis
* Atsiminimai siejasi su suvokimu – rega, klausa, erdvine info, tuo tarpu bendros žinios – atskiri kodai.
* Didžioji autobiografinės atminties turinio dalis yra tiksli, bet pasitaiko ir klaidų, ypač klausinėjant (ją lengva falsifikuoti).
* Emociniai įvykiai paprastai yra gerai prisimenami, kaip ir neįprasti ar unikalūs epizodai, įvykiai, kurių paprastai nesitikima.
* Kai kurie įvykiai būna įvykę tik kartą, kiti – kartotiniai (įsimenami tvirčiau), pastaruoju atveju IA susidaro apibendrinta pateiktis.
* BET daug ką lemia kodo stipris
Autobiografinės atminties hierarchija
* Linton (1975).
* Nuotaikos tonas – atsiminimai turi tam tikrą su jais susietų emocijų kompleksą.
* Tema apima didelio rūpesčio sritį, kuri būna per visą gyvenimą.
* Potemės – mažesni temos medžiagos aspektai.
* Plėtiniai (extendures) apima tam tikro pobūdžio gyvenimo laikotarpius (metas, kada buvom pirmą kartą ištekėję).
* Epizodai – konkretūs įvykiai.
* Izoliatai (skirtiniai) – įvykiai, kurie nėra susiję logiškai su gyvenimo epizodais, pvz. įvykiai prezidentūroje, kurie su mūsų gyvenimu nesusiję.
* Amalgamos (mišiniai) – epizodai, kurie bus susieti su atsiminimu, nors jie taip pat nėra logiškai susiję. Amalgamos paprastai būna susijusios tik laiko pagrindu, nes radosi kartu.
* Elementai – įvykio savybės.
* Detalės – konkreti informacija, susijusi su įvykio atsiminimais, paprastai susijusi su suvokimu.
Stebėtojo ir lauko atmintis
* Henri, Henri (1898); Nigro, Neisser (1983)
* Stebėtojo atmintis – ir vaikai, ir suaugusieji kartais gali save prisiminti iš stebėtojo pozicijos.
* Lauko atmintis – kai epizodą atsimename iš savo požiūrio.
* Naujausi atsiminimai labiau linkę būti lauko pavidalo, o senesni – stebėtojo tipo. Įtakos gali turėti užuominos.
* Konstruktyvistinis požiūris – atpasakoja detales, kurių nebuvo, nes situaciją nusako lyg žiūrėtų į ją iš šalies.
Išnykstančios emocijos šališkumas
* Cason (1932); Walker et al. (2003). Išnykstančios emocijos šališkumas (Fading effect bias)
* Emocijas, patyrimą vertiname teigiamai. Tiriamieji dažniau atkuria teigiamomis emocijomis nuspalvintus ankstyvuosius prisiminimus.
* Neigiamos emocijos blunka greičiau nei teigiamos – tai ir yra išnykstančios emocijos šališkumas.
* Nors emocija, susijusi su neigiamais įvykiais nyksta labiau, abiejų pavidalų turinio atkūrimas laikui bėgant yra vienodas.
* Tai aiškinama ego gynybos mechanizmais.
* Sergantys depresija nepamiršta neigiamų emocijų taip kaip sveiki.
Spontaniškas atsiminimas
* Rubin, Wetzler, Nebes (1986) Reminescencijų iškilimas (bump) - spontaniškas atsiminimas.
* Kai žmonės prašomi atsiminti praeitį be jokių apribojimų, asmenys, kuriems per 50 metų, linkę prisiminti įvykius nuo paauglystės vidurio iki trečiojo dešimtmečio vidurio ar pabaigos.
* Kodėl? Berntsen, Rubin (2002, 2004):
* Dauguma šio laikotarpio atsiminimų buvo laimingi atsiminimai.
* „Svarbūs“ atsiminimai taip pat telkiasi šiame amžiuje.
* Šis laikotarpis gali būti vienas iš ypač emociškai ryškių.
* Tai – laikotarpis, per kurį individas patiria svarbiausius kultūrinius scenarijus.
Atminties blykstė
* Brown, Kulik (1977)
* Įvykio sukeltos intensyvios emocijos gali padidinti įvykio prisiminimo tikimybę ir galbūt atgaminimo tikslumą.
* Prisiminimo ryškumas gali būti kartojimo padarinys. Svarbius emocijas sukeliančius įvykius dažnai prisimename, apie juos mąstome.
* BET yra duomenų, jog nors tokie įvykiai yra prisimenami su didesniu įsitikinimu jų tikslumu, iš tikrųjų jie nėra tiksliau įsimenami nei kiti įvykiai.
* Er (2003) Nukentėjusieji nuo žemės drebėjimo pademonstravo beveik tobulą atmintį (100 %). Iškart po drebėjimo tobulai atsiminė ir liudininkai, bet po metų tik dalyvavusieji.
Autobiografinė atmintis: Conway įvykio hierarchija
* atskiras veiksmas
* veiksmo rūšis
* veikla
* epizodas gyvenime
Procedūrinė atmintis
* Buvo sukurta daug procedūrinės atminties modelių, pradėta dirbtinio intelekto tyrimuose.
* Kibernetikų prielaida: Sudėtingi veiksmai gali būti suskaidyti į sekas „taip“ ir „ne“ – teoriškai, nepriklausomai nuo to, kokios yra sudėtingos žmogaus žinios ar informacija, ją galima reprezentuoti, pateikti dvinariu kodu. Jeigu kompiuteriui bus pateiktas teisingas grįžtamasis ryšys, kai jis apdoroja kiekvieną dvinario kodo žingsnį, įrenginys gali pademonstruoti asmens elgesį – koks sudėtingas šis elgesys bebūtų.
Procedūrinės atminties schema
* Milner, Galanter, Pribram (1960)
** Schema aprašo vinių kalimą – manė, kad taikant šį modelį galima paaiškinti bet kokį elgesį. Procedūrinės atminties kodai – paveikslėlis su baltu katinu po stalu. Propozicinis kodas pagrindžia procedūrinę atmintį.
** Jeigu kompiuteriui bus pateiktas teisingas grįžtamasis ryšys, kai jis apdoroja kiekvieną dvinario kodo žingsnį, įrenginys gali pademonstruoti asmens elgesį – koks sudėtingas šis elgesys bebūtų.

* Newel, Simon (1972)
** Šviesoforo signalas raudonas – sustoti.
** Šviesoforo signalas žalias – eiti.
** Eiti ir, jei kairė koja žengė ant šaligatvio – žengti dešine koja.
** Eiti ir, jei dešinė koja žengė ant šaligatvio – žengti kaire koja.
Implicitinė (neįsisąmoninta, neišreikšta) atmintis
* Berry, Broadbent (1984)
** Tyrimas: tiriamieji mokėsi valdyti, vadovauti numanomam cukraus fabrikui – tai reikalavo sudėtingesnės implicitinės atminties. Tiriamieji matė pagaminamo cukraus kiekį tonomis ir galėjo reguliuoti darbuotojų skaičių.
** Ryšys tarp šių kintamųjų nėra itin akivaizdus. Kintamieji buvo susieti pagal formulę C=2P-C. Be to kartais buvo atsitiktinių 1000 t cukraus svyravimų.
** Oksfordo universiteto studentai turėjo 60 bandymų tam, kad išmoktų valdyti šį cukraus fabriką.
** Tai jiems iš esmės pavyko.
** Tačiau jie negalėjo nusakyti taisyklės, kuria vadovavosi, ir pareikšdavo, kad darė vienaip ar kitaip, nes šitai „atrodė teisinga“.
** Tiriamieji įsisavino implicitinių žinių, kaip valdyti fabriką.
Erdleyi, Kleinbard, Ballard „Oblivescence and Reminescence“
Oblivescencija – 2 teste užmiršti rezultatai. Reminescencija – 2 teste prisiminti dėmenys, kurių nebuvo 1 teste. Kai persveria reminescencija – hipermnezija; kai persveria oblivescencija – amnezija (terminai neturi klinikinio aspekto). Abu reiškinius lemia įsimenamos medžiagos pobūdis (rūšys). Be to, svarbus ne pats medžiagos tipas, bet joskodavimas atmintyje – „pastovi, tvirta atminties sistema“. Medžiagos, kuri nesukelia hipermnezijos, atmintis laikui bėgant nėra inertiška, nepaslanki – jos bendras (kumuliatyvus) prisiminimas taip pat augo.
Trauminiai ir klaidingi atsiminimai
Su trauma susiję atsiminimai:
* Itin ryškūs vaizdiniai (flashback), paprastai atkuriami dalimis.
* Yra lydimi stiprių emocijų.
* Turi platų jutiminį pagrindą (lyginant su abstrakčia medžiaga).
* Turi sumažėjusį naratyvinį turinį (lyginant su paprastais atsiminimais).
* Detalės nėra labai tikslios.
* PTSD aiškinama klasikiniu sąlygojimu, geriau atsimenami SS, negu BS; išgyvenami įvykiai, o kartais tik emocijos čia ir dabar. [Potrauminis streso sutrikimas (PTSD) Atsiranda ir gyvūnams ir žmogui, kai per ilgai išlieka stresas. Pirmiausia tyrinėjo buvusių kariškių (karo veteranų) atsiminimus – ryškūs vaizdiniai su skylėmis. Kariniai patyrimai – skylėtos tikrovės ir fantazijų mišinys.] Išprievartavimų aukos.

* Viena vertus, labai aiškūs atsiminimai, kita vertus – skylės atsiminimuose.
Byrne et al. (2001), trauminė atmintis
* Tyrė 77 mokinius, kurie patyrė trauminių įvykių.
* Buvo matuojami mokinių malonių, nemalonių ir trauminių epizodų atsiminimai.
* Atkūrimas buvo maždaug vienodas ir trauminiai atsiminimai nebuvo labiau fragmentiški, nei netrauminiai atsiminimai.
* Visų trijų tipų atsiminimai (malonūs, nemalonūs ir trauminiai) buvo įvertinti kaip vienodo emocinio stiprio.
Trauminiai atsiminimai (represija, disociacija)
* Represija – trauminių atsiminimų fragmentiškumas (apsauga nuo traumuojančio prisiminimų turinio).
* Disociacija – po trauminių išgyvenimų žmogus tarsi atmeta savo patyrimą, nepervedama į IA. Depersonalizacija, emocijų stoka, sunkumai įsimenant dabartinius įvykius.
* Konsolidavimo nesėkmė – stiprus nerimas traumos metu gali sutrikdyti naujos informacijos ryšių atmintyje susidarymo procesą.
Atkurti atsiminimai („epidemija“)
Blume (1990). Self-help knygose pateikiami simptomai, atskleidžiantys seksualinio išnaudojimo represiją: „daug drabužių, net vasarą; maišo pavidalo drabužiai; nenoras nusivilkti rūbų net kai to reikia (maudantis, miegant) ir pabrėžtas reikalavimas būti vienam vonioje“, taip pat depresija, valgymo sutrikimai (bulimija), fobijos, rizika ir nenoras rizikuoti!" - trauma gali būti ir "įsikalbėta"
Represijos ženklas – jei atrodo, kad gyvenime kažkas ne taip.
Ofshe, melagingi liudijimai
Melagingi liudijimai – Paul Ingram byla – apkaltinas seksualine prievarta prieš savo dukteris. Iš pradžių nieko neprisiminė, bet buvo tikinamas, kad jis išstūmė atsiminimus. Patikėjęs iš tiesų "prisiminė" nusikaltimą. Ofshe buvo konsultantas ir pademonstravo, kaip galima įteigti prisiminimą.
Tipiškai "pagaminami" prisiminimai apie seksualinę prievartą vaikystėje, satanistinius ritualus.
Williams, trauminė atmintis
- Apklausė 129 moteris, kurios vaikystėje buvo patekusios į ligoninę po prievartos epizodo ar epizodų.
- 12 proc. moterų neprisiminė piktnaudžiavimo faktų.
- 16 proc. moterų pranešė, kad buvo laikas, kai jos buvo užmiršusios apie piktnaudžiavimą, ir vėl prisiminti jas paskatino vienos ar kitos užuominos.

Conscious supression (sąmoningas slopinimas) - valinga pastanga laikyti nerimą keliančius prisiminimus už sąmonės ribų.
Trauminiai vaikų atsiminimai
* Vaikų atsiminimai yra patikimi tik tam tikromis sąlygomis
* Leightman, Ceci (1995): Apklausti reikia iškart, o ne po tam tikro laiko.
* Vaikas turi būti apklausiamas nešališkai, privalo suprasti turinį, apie kurį yra klausiamas.
* Iki apklausos vaikui negali būti pateikta jokių klaidinančių minčių.
* Jei šios sąlygos neišpildomos, vaiko atsiminimai gali būti gana lengvai pakeisti.

* Goodman, Aman (1990) Ikimokyklinio amžiaus vaikams pateikė anatomiškai teisingos sąrangos lėles, atlikdavo lėlių medicininę apžiūrą, o paskui prašė vaikų papasakoti ir parodyti, kaip viskas vyko.
* Daugelis vaikų lietė genitalijas (to nebuvo daroma apžiūrų metu) – matyt todėl, kad tai buvo neįprastas lėlės bruožas.
* Toks vaikų elgesys tuo metu buvo naudojamas kaip seksualinės prievartos įrodymas teisme!

* Kriminalinių nusikaltimų ir avarijų prisiminimai vaikams menkai nyksta ar disocijuoja, gerai pamenamos detalės, ilga prisiminimų trukmė; būdingi iškraipymai - jei tai pavieniai atvejai. Nuolat traumuotų vaikų atmintyje ryškių pėdsakų nelieka.
Metodai atsiminimams atkurti
Hipnozė, vaizduotės plėtojimas (guided imagery - tačiau ilgas vaizdinio tyrinėjimas jau gali būti traktuojamas kaip atsiminimas), rekolekcija, transo, ekstazės aprašymai, mokymosi atsipalaiduoti programos, dienoraščiai, narkosintezė (barbitūratų naudojimas), sapnų aiškinimas, „kūno atsiminimų“ tyrinėjimai... Potrauminį sindromą išgyvenančių žmonių būklė, atgaivinus nerimą keliančius prisiminimus, paprastai blogėja, todėl jiems taikomi kiti būdai.
Atkurtų atsiminimų paradigmos kritika
- Metodų taikymo klaidos.
- Terapeuto asmenybės įtaka.
- Išstumtos informacijos įsisąmoninimo terapinė nauda nėra patvirtinta kliniškai.
- Atkurta informacija dažniausiai tebūna neįsisąmonintos baimės ir nerimo projekcijos.

- Goldstein Eleonor C. (1992) „Konfabuliacija: kuriant klaidingus atsiminimus, griaunant šeimas“
- Klaidingų atsiminimų fondas (1992)
- Ganaway (1991): „Tik neseniai, kuomet kai kurie gydytojai...ėmė visiškai nepaisyti neįsisąmonintų fantazijų psichodinaminės įtakos pacientų atsiminimams, radosi dabartinė prievartos atsiminimų epidemiją“.
Atminties sutrikimai
- Defektai atmintyje apie jau buvusius įvykius (retrogradinė amnezija).
- Negalėjimas atsiminti dabarties įvykių (antegradinė amnezija).
Atminties sutrikimai gali pasireikšti
- Gebėjimo įsiminti informaciją sutrikimais (sutrinka fiksacija/įsiminimas).
- Gebėjimo laikyti informaciją sutrikimais (sutrinka atminties retencija/laikymas).
- Gebėjimo atkurti reikiamą informaciją reikiamu momentu sutrikimais (atminties reprodukcijos sutrikimai).
- Atminties disfunkcija (arba paramnezijomis) – kai kiekybiniai atminties sutrikimai pasireiškia kartu su klaidinančia atminties informacija (sumaišoma praeitis ir dabartis, realybė ir vaizduotė...)
Kiekybiniai atminties sutrikimai
- Amnezija – atminties ar jos dalies netekimas (nuo valandų iki metų).
o Korsakovo sindromas – dėl vitamino B1 stokos, įtaka Amono ragui, prarandama dabarties atmintis (dažnai po ilgo ir intensyvaus alkoholizmo periodo). Atmintis funkcionuoja visai arba beveik normaliai, bet pasižymi motyvacijos ir susidomėjimo aplinkiniu pasauliu stoka. Lėtai mokosi, bet reaguoja į klasikinį sąlygojimą.
o Wernicke sindromas – kliedėjimo būklė.
- Hipermnezija – atsiminimų kiekio pagausėjimas.
o Mentizmas (lot. mens – mintis) – atsiminimų nenuoseklumas, nerišlumas.
- Hipomnezija – palaipsniui prarandama atmintis.
o Ribot dėsnis – primiausia pamirštame naujausią informaciją, tada semantinę ir galiausiai – procedūrinę.
o Alzheimerio tipo pirminė degeneracinė demencija

Atminties maksimumas – 30 metų.
Užmiršimo priežastys
- Nuo užuominų priklausimi paieškos modeliai;
- Atminties aktyvumo/-acijos modeliai.
Info atkūrimą lems:
- IA informacijos aktyvumo lygmuo – kodų stiprumas.
- Asociaciniai ryšiai tarp info, į kurią kreipsis užuomina ir reikiamos info.
Pamatinės atminties struktūros
Schank (1983) Pamatinės atminties struktūros
- Informacija, kuri atitinka pamatines atminties struktūras, IA bus laikoma geriau.
- Informacijos atkūrimą lemia:
o Atminties stipris
o Kartojimas ir plėtotė
o Užuominos
IA kodų kaita: [ginčai]
- IA turinys nesikeičia – dalis nereikalingos informacijos atkuriama ir klaidingai palaikoma reikiama informacija ar jos dėmenimis. Tikroji reikiama informacija IA lieka pradinės būklės.
- IA pėdsakai keičiasi, ir kad šitai yra pasikeitusių atsiminimų priežastis. Įvykiui vykstant, jis yra aiškinamas ir ši interpretacija galiausiai yra laikoma IA. Atkūrimo metu sistema remiasi šia informacija ir naujai atkuria atsiminimus. Kai pradiniai kodai per silpni, informacijai atkurti yra naudojamos pamatinės, konteksto žinios.
- Originalų informacijos kompleksą pakeičia naujas, atkūrimo metu susidarantis informacijos kompleksas.
- Daugybinio pėdsako modelis – pakeitimas nevyksta – naujas, kodas, susidarantis informacijos atkūrimo metu egzistuoja kartu su sena informacija.
- Pradinį kodą keičiame ir laikome vėliausią. Jei atkuriame tai naujausią, jį ir laikome toliau. Tą patį objektą koduojame daugybe kodų, kurie priklauso nuo mūsų susiderinimo su tuo objektu.
PTSD
Post Traumatic Stress Disorder
* hiperaktyvumas kartu su fiziniu išsekimu
* perdėtos reakcijos į netikėtus stumulus
* fragmentiški, ilgai liekantys įvykio prisiminimai
Trauma and Neuroimaging
Susilpnėjusi veikla Broca srityje (kalbos atgaminimas) --> "netekęs žado iš baimės"
DRM paradigma (Deese, Roediger, McDermott)
Netikrų atsiminimų tyrimo metodas. Sąrašai iš žodžių, artimų vienam, kritiniam žodžiui; kritinis žodis praleidžiamas. Kritinis žodis dažnai "prisimenamas", panašiu santykiu, kaip ir rodyti žodžiai.
žodis aktyvuojamas ir sudaromas su juo susijęs netikras prisiminimas.
Netikrą prisiminimą žmogus atmeta diagnostinio monitoringo metu ("prisiminčiau, jei būtų įvykę" - jei kritinis žodis emociškai stiprus) arba diskvalifikacinio monitoringo metu ("pamenu, kad buvo ne taip"). Jei tiriamiesiems patariama identifikuoti kritinį žodį, neteisingo prisiminimo lygis ženkliai sumažėja. Efektas pasireiškia ir vaikams (mažiau, jei pateikiama daugiau išskirtinės informacijos, pvz. paveikslėlis ir žodis, o ne vien tik žodis). Vaikų netikri prisiminimai yra mažiau automatiški, negu suaugusiųjų (vaikai netaiko taisyklės "būčiau prisiminęs, jeigu būtų įvykę", nes tam reikalinga tik vyresniame amžiuje susiformuojanti galimybė naudoti įsiminimo strategiją).
Amnezinis sindromas
Arba tiesiog amnezija, atsiranda dėl smegenų struktūrų pažeidimų, neformuojami nauji ilgalaikiai prisiminimai ir sunku prisiminti praeitį. Dažniausiai dėl limbinės sistemos pažeidimų (diencephalon, medial temporal lobes) - virusinė infekcija, chirurginė operacija, trauma, augliai, insultas. Antero-/retrogradinė amnezija. Korsakovo sindromas. Smilkininių skilčių amnezija (herpes simplex encephalitis). Sunku formuoti įvykių ar objektų tvarką, santykines savybes. Nenukenčia trumpalaikė atmintis, priming (bet ne semantinis, ne asociacinis), percepcinis ir motorinis mokymasis, tikimybių vertinimas, suvokimas ir supratimas.
Konfabuliacija
Prisiminimų apie nerealius įvykius kūrimas. Dažnai yra priekinių skilčių (frontal lobe) pažeidimo simptomas. MB, prisiminė kad vakar sutiko savo žmoną pas jos mamą (abi mirusios); SD prisiminė, kad laimėjo rungtynes ir buvo apdovanotas gabalu mėsos, kurį pasidėjo sau ant kelių. Dažnai kartu sutrinka sekos kūrimas, dažnia kartojamas tas pats veiksmas, ilgai kalbama ta pačia tema. Šaltinio amnezija - prisimena faktus, bet nežino, kaip juos išmoko.
Selektyvi amnezija
kairiojo smilkinio pažeidimai - kalbos amnezija, dešiniojo - erdvinė amnezija.anterogradinė ir retrogradinė amnezija nutinka pažeidus skirtingas smegenų dalis. LD: viruso pažeistas dešinysis smilkinys ir šiek tiek kaktos. retrogradinė amnezija, agnozija (nepažino istorinių monumentų, paukščių ir vabzdžių), suvokia bet neprisimena objektų. Kitais atvejais prisimena viešus įvykius, bet nepamena asmeninių. Skiria negyvus objektus, bet neskiria gyvų. Skiria kategorijas, bet neskiria specifinių pavadinimų (paukštis ir liepsnelė). Skiria visus objektus, išskyrus muzikinius instrumentus. Neskiria iš vaizdo, bet skiria iš lytėjimo.
Dementia
Dementia - racionalios veiklos ir atminties sutrikimas. Dėl smegenų kraujotakos sutrikimų, sklerozės, paralyžiaus, Huntington chorea, Parkinsono, ŽIV. Veikia epizodinę ir semantinę atmintį, nedaug netikrų prisiminimų. Sutrinka semantinių žinių struktūra. Sunkiausiu atveju Alzheimerio liga (sutrikęs atpažinimas ir prisiminimas, afazija, apraksija ir agnozija). Dažnai pirmi simptomai - atminties sutrikimai. Smegenyse kaupiasi beta amiloidinės plokštelės, susidarro pamatinių ląstelių raizginiai.
MTL (smilkininių skilčių) amnezija
Paciento HM istorija: pašalintos smilkininės skiltys, Amono ragas ir migdolai. Antero ir retrogradinė amnezija, labai sunku kurti naują semantinį turinį; intelektas, kalbos įgūdžiai, trumpalaikė, darbinė ir procedūrinė atmintis liko nepakitusios. Neišmoko naujų žodžių. Retrogradinė amnezija ne tokia intensyvi, kaip Korsakovo sindromo atveju.
Trumpalaikės atminties trūkumai
Įsimenami 1-2 elementai, nesugebėjimas įsiminti geometrinių raštų, spalvų; sutrikimas išlaiko modalumą (nepersikelia į kitas sensorines sritis)
Deja vu, jamais vu
Nuovargis? Liga? Deja vu reiškinys siejamas su familiarity, neprisimenant tikrojo informacijos šaltinio; dažniausiai nutinka visai scenai, o ne konkrečiam objektui.
Reduplicative paramnesia - mano, kad objektas yra kito objekto kopija. Capgrass syndrome - kito asmens kopija.
Sutrikimui pasireiškiant, neveikia funkcija, nustatanti, kad daiktas yra tas pats, o ne tik toks pat.
Vanishing cues method
Mokymosi būdas, kai užduodamas klausimas ir vis trumpesnė užuomina. Iš vystyta į mokymąsi be klaidų.
Atmintis senstant
Amžius labiausiai veikia prospective atminį (ką reikia netrukus atlikti, pvz. apsilankyti pas gydytoją), naujausią epizodinę atmintį, prastėja atpažinimas. Semantinė atmintis, priming nekinta.
Atmintis ir neurotransmiteriai
Atmintį gerina adrenokortikotrofinis hormonas, epinefrinas, vazopresinas ir amfetaminai (mažomis dozėmis, didelės dozės atmintį blogina); stiprios emocijos gerina, didelis stresas blogina.
Skopolaminas, GABA, opijatai blogina atmintį. Gliukozė (dėl epinefrino padidėjimo) gerina atmintį.
EEG
elektroencefalografija, matuojamas elektrinis smegenų aktyvumas.
MEG
Magnetoencefalografija, matuoja aktyvių neuronų sukuriamą magnetinį lauką.
MRI
magnetinis rezonansas; atomai sulygiuojami magnetiniame lauke ir apšviečiami radijo bangomis; matuojamas radijo bangų atspindys. fMRIrodo pokyčius (kraujo pritekėjimą į skirtingas smegenų dalis).
PET
pozitroninė emisinė tomografija - radiokatyvi gliukozė, rodo kraujo pritekėjimą į smegenis.
Atmintis ir smegenų sritys
* forma ir tekstūra - smilkininė skiltis,
* dydis ir vieta - momeninė skiltis
* nauja deklaratyvioji atmintis - tarpinės smegenys, Amono ragas
* suvokiminė atmintis saugoma ten, kur buvo suvokta, atitinkamoj žievės srity
* atminties formavimas ir prisiminimas - Amono ragas, kaktinė skiltis; žodžiai, autobiografinė atmintis - kairė pusė, emocinis fonas - dešinė.
* emocijų įtaka prisiminimams - migdolas
Marihuanos poveikis mokymuisi ir atminčiai
uždavinių sprendimo būdai, tikslumas ir strategija degraduoja, prastėja vizualinė atmintis (verbalinė prastėja labai nedaug), prastėja dėmesio apimtis ir sugebėjimas susikaupti.